Prezidentas B.Obama pareiškė, jog bankai ar kitos finansinės institucijos, gaunančios valstybinių lėšų „injekcijas“, privalo jausti atsakomybę.
„Jei bankas ar investicijų įmonė gauna paramą, ji privalo laikytis tam tikrų taisyklių“, – pabrėžė JAV vadovas.
„Jei bankas ar investicijų įmonė gauna paramą, ji privalo laikytis tam tikrų taisyklių“, – pabrėžė JAV vadovas.
Anot jo, vyriausybė taip pat svarsto galimybę būsto paskoloms suteikti valstybės garantijas, kad žmonės galėtų išsimokėti paskolas per ilgesnį laiką ir skolinimasis nesustotų.
Pasak „DnB Nord“ vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio, panaši paramos sistema būtų veiksni ir Lietuvoje, ypač ji turėtų būti nukreipta į verslą.
„Verslas patiria sunkumus, nes pasikeitimai įvyko staiga ir situacija aukštyn kojomis apsivertė tiek vidaus rinkoje, tiek užsienyje. Būtina duoti verslui bent jau pereinamąjį laikotarpį, kad jis spėtų persigrupuoti. Jei bankrutuoja lietuviška eksporto įmonė, jos vietą rinkoje labai greitai užims kiti – turkai, bulgarai, kiti rinkos naujokai“, – įsitikinęs R.Rudzkis.
Veiktų ir pas mus
Pasak jo, yra keletas galimybių, kaip verslui gali padėti Vyriausybė ir ji turėtų imtis skubių veiksmų.
„Galima sekti Didžiosios Britanijos ir JAV pavyzdžiu bei skatinti bankus skolinti verslui, suteikiant paskoloms valstybės garantijas. Kitas kelias – kartu su Latvija ir Estija mėginti derėtis dėl kreditų su motininiais skandinavų bankais. Vieninga trijų Baltijos šalių politika galėtų turėti įtakos bankų apsisprendimui skolinti Lietuvos bankams“, – svarstė analitikas.
Taip pat, pasak jo, galima tiesiog skolintis iš Skandinavijos šalių arba Tarptautinio valiutos fondo (TVF).
„Paskola iš TVF yra tarsi viešas pripažinimas, kad mums blogai. Bet tai ir taip jau yra akivaizdu. Racionaliau skolintis tuomet, kai padėtis dar kontroliuojama ir geresnėmis sąlygomis, nei kreiptis pagalbos tuomet, kai situacija tampa beviltiška“, – sakė R.Rudzkis.
„Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovo Tomo Andrijausko teigimu, idėja tartis su motininiais skandinavų bankais valstybiniu lygiu verta dėmesio.
„Nenorėčiau sutikti, kad reikėtų tai daryti kartu su Latvija ir Estija. Visgi esame šiek tiek skirtingose situacijose, interesai taip pat kiek skiriasi, galiausiai, juk mes su jais konkuruojame. Tačiau mūsų valstybės atstovų bendravimas su skandinavų bankais naudos, manau, tikrai turėtų, nes tokios komunikacijos iš tiesų trūksta“, – sakė T.Andrijauskas.
Lėšų yra
Anot Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento direktorės Raimondos Žutautienės, priemonės pagelbėti smulkiam ir vidutiniam verslui jau rengiamos.
„Vyriausybė jau yra apsisprendusi dėl 4 mlrd. Lt skatinimo ekonomikai. Dalis šių lėšų bus skirta ir smulkiam bei vidutiniam verslui remti, tačiau kol kas dar negalime pasakyti, kam tiksliai, kiek ir kokia forma parama bus skirta“, – sakė R.Žutaitienė.