B.Obama taip pat įvedė naujų suvaržymų buvusio prezidento prevencinio karo koncepcijoje ir kalbėjo apie ekonominių nuosmukių, pasaulinio atšilimo, kibernetinio karo, branduolinio ginklo platinimo ir etninių konfliktų poveikį nacionaliniam saugumui.
Naujoje strategijoje atsisakoma G.W.Busho eros svajonių apie pasaulio tvarkos pakeitimą pasitelkus Amerikos galią, pripažįstamas didėjantis poreikis įtraukti Rusiją į pasaulinių problemų sprendimą bei Kinijos ir Indijos iškilimas ir virtimas pasaulinėmis galiomis.
„Kad pasiektume tikslą, turime priimti pasaulį tokį, koks jis yra“, – konstatuojama dokumente.
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pirmą kartą viešoje erdvėje pristatydama šį dokumentą įtikinamai kalbėjo apie Amerikos galią, tačiau sakė, kad ją derėtų naudoti išmintingiau ir ne taip atvirai kaip anksčiau.
„Mes tikrai nesame mažiau galingi“, – pabrėžė Amerikos diplomatijos vadovė, kreipdamasi į užsienio politikos ekspertus Brookingso institute, ir pridūrė, kad JAV karinė ir ekonominė galia vis dar „neturi sau lygių“.
Tačiau Jungtinės Valstijos „nuo daugiausia atviro jėgos naudojimo ir taikymo pereina prie labiau sofistikuoto ir sudėtingo netiesioginės galios ir įtakos derinio“.
Tačiau tai nėra pasaulinis karas prieš taktiką – terorizmą, ar religiją – islamą, – pabrėžiama dokumente.H.Clinton kalbėjo apie galias, pradedant demokratinėmis vertybėmis ir baigiant technologinėmis inovacijomis. Ji sakė, kad Jungtinės Valstijos pajungs savo „santykinį pranašumą“, kad „suburtų ir sujungtų platesnes veikėjų koalicijas“.
Naujoji doktrina iš tiesų iliustruoja B.Obamos „įtraukimo politikos“ evoliuciją per 16 mėnesių valdžioje, per kuriuos jo rinkimų kampanijos idealizmui teko susidurti su žiauria geopolitikos realybe.
Valstybės sekretorė pripažino, kad įprasta „lėta, kantri diplomatija“ šiandien yra sudėtingesnė nei kada nors anksčiau. Tačiau H.Clinton sakė, kad Jungtinės Valstijos, kurias ji įvardijo tarp kelių šalių, „galinčių leisti sau prabangą“ plačiai žiūrėti į savo nacionalinius interesus, stengiasi įtikinti kitas valstybes nekoncentruoti dėmesio tik į siaurus dalykus.
Kaip pavyzdį ji paminėjo Izraelį, kuriam reikalinga taika su palestiniečiais, nes priešingu atveju esama grėsmės, kad ilgainiui Izraelio valstybėje gyventojų daugumą gali sudaryti ne žydų tautybės žmonės.
Atkartodama saugumo strategijoje išdėstytas nuostatas, H.Clinton sakė, jog Jungtinės Valstijos naudos „sumanią galią“ (smart power) – įvairiausius užsienio politikos instrumentus, įskaitant diplomatiją, ekonomikos atsinaujinimą, plėtros pagalbą, karinę jėgą ir švietimą.
Doktrinoje pabrėžiama, kad Amerikos priešininkės, tokios kaip Iranas ir Šiaurės Korėja, turi būti griežtai spaudžiamos atsiliepti į diplomatines iniciatyvas, kartu neleidžiant šioms šalims puoselėti tuščių iliuzijų. Dokumente įspėjama, kad šių šalių laukia dar didesnė izoliacija, jei jos toliau ignoruos JAV iniciatyvas ir neišsklaidys visų tarptautinės bendrijos būgštavimų dėl savo branduolinių programų.
52 puslapių strategijoje Jungtinėms Valstijoms paliekama teisė vienašališkai pradėti karinius veiksmus, tačiau ji ribojama griežtesnių sąlygų nei buvo apibrėžusi ankstesnė G.W.Busho administracija.
Dokumente taip pat siekiama išplėsti JAV užsienio politikos sampratą, kurios centrine ašimi po 2001 metų rugsėjo 11-osios buvo doktrinieriškas „karas su terorizmu“, dėl kurio po invazijos į Afganistaną dar buvo pradėtas ir karas Irake.
„Mes visuomet sieksime delegitimizuoti terorizmo naudojimą ir izoliuoti visus, kurie jį vykdo“, – sakoma dokumente, kuris buvo parengtas po daug mėnesių trukusių intensyvių B.Obamos administracijos vidaus debatų.
„Tačiau tai nėra pasaulinis karas prieš taktiką – terorizmą, ar religiją – islamą“, – pabrėžiama dokumente.
„Mes kariaujame su konkrečiu tinklu – „al Qaeda“ ir su juo susijusiomis teroristinėmis grupėmis, remiančiomis pastangas atakuoti Jungtines Valstijas, mūsų sąjungininkes ir partnerius“, – sakoma dokumente.
Savo paskutinėje nacionalinio saugumo strategijoje, kurią pristatė 2006-aisiais, G.W.Bushas aiškiau apibrėžė terorizmo sąvoką, paskelbdamas, kad „karas su terorizmu dar nesibaigė“.
Iš esmės ketvirtadienį pristatytoje strategijoje akcentuojami tarptautinis bendradarbiavimas, JAV karinės viršenybės išlaikymas, plati socialinė diplomatija bei parama vystymuisi. „Mūsų ilgalaikį saugumą garantuos ne mūsų gebėjimas diegti kitiems žmonėms baimę, bet gebėjimas atsiliepti į jų viltis“, – sakė B.Obama, pristatydamas naująją saugumo doktriną.
Strategijoje įvardijama virtinė grėsmių Jungtinėms Valstijoms, kurioms didžiausią pavojų kelia masinio naikinimo ginklai, ypač branduoliniai ginklai. Be to, naujojoje strategijoje kova su vidaus ekstremistais, kurie tapo radikalais Jungtinėse pačiose Valstijose, pirmą kartą įvardyta kaip pagrindinis saugumo politikos tikslas.
„Geriausia mūsų gynyba nuo šios grėsmės yra gerai informuotos ir aprūpintos šeimos, vietos bendruomenės ir institucijos“, – sakoma dokumente. „Federalinė vyriausybė investuos į žvalgybą, kad suprastų šią grėsmę, ir didins bendruomeninį įsitraukimą, kad sustiprintų vietos bendruomenes“, – pažymima jame.
