„Kol kas neapsisprendėme dėl datos, bet vyriausybė tai padarys“, – savo pirmame televizijos interviu nuo birželio 2-ąją įvykusio prisaikdinimo sakė premjeras, atėjęs į valdžią, kai parlamentas nubalsavo už nepasitikėjimą konservatorių lyderiu Mariano Rajoy.
P.Sanchezas priminė, kad pernai priimta patariamąja rezoliucija parlamentas paragino ekshumuoti F.Franco palaikus iš milžiniško Kritusiųjų slėnio mauzoliejaus, esančio apytiksliai 50 km atstumu į šiaurės vakarus nuo Madrido, ir paversti jį „memorialu fašizmo aukoms“.
„Ispanija negali leisti, kad būtų ispanus skaldančių simbolių. Kažkas neįsivaizduojama Vokietijoje ar Italijoje – valstybėse, nukentėjusiose nuo fašistinių režimų – taip pat turi būti neįsivaizduojama ir mūsų šalyje“, – pridūrė P.Sanchezas.
Anksčiau pirmadienį Socialistų partijos atstovas Oscaras Puente pažymėjo, kad mauzoliejus turi būti pertvarkytas į „susitaikymo ir prisiminimo, o ne atsiprašymo už diktatūrą vietą, skirtą visiems ispanams“.
F.Franco valdė Ispaniją geležiniu kumščiu nuo 1936–1939 metais vykusio pilietinio karo pabaigos iki savo mirties 1975-aisiais.
Jis buvo palaidotas Kritusiųjų slėnio bazilikoje – vienoje didžiausių Europoje masinių kapaviečių.
Šis monumentas nuo 1941 iki 1959 metų Gvadaramos kalnuose buvo statomas F.Franco režimo iniciatyva. Dalį darbų buvo priversti atlikti politiniai kaliniai. Čia palaidota daugiau nei 30 tūkst. žmonių, kariavusių abiejose pusėse per pilietinį karą, kurį sukėlė F.Franco sukilimas prieš išrinktą respublikonų valdžią.
Diktatorius, kurio nacionalistų pajėgos laimėjo karą prieš respublikonus, paskyrė monumentą „visiems kritusiesiems“ konflikto metu. Tai buvo mėginimas sutaikinti tautą, tačiau pažymėti yra tik du kapai – paties F.Franco ir jo režimą palaikusios kraštutinės dešinės Falangistų partijos įkūrėjo Jose Antonio Primo de Rivera.
