„Derybos su socialistais dėl Manuelos Carmenos prisaikdinimo mere buvo vaisingos“, - nurodė „Ahora Madrid“ socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtoje žinutėje.
M.Carmena, kuri bus prisaikdinta šeštadienį, yra sakiusi, kad vienas pirmųjų žingsnių jai tapus mere bus pastangos garantuoti, kad esant galimybei žmonės nebūtų iškeldinami iš jų namų, o jei tai neįmanoma, kad jiems būtų suteiktas alternatyvus apgyvendinimas, siekiant užkirsti kelią jiems tapti benamiais.
Ji taip pat žadėjo pažaboti korupcija, plėtoti viešąjį transportą, padidinti finansinę paramą skurstančioms šeimoms ir sumažinti mero algą daugiau nei perpus - iki 45 tūkst. eurų.
„Ahora Madrid“, užgimęs iš protestų judėjimo „Indignados“, kuris pastaraisiais metais Ispanijos miestų gatvėse rengė protestus prieš nedarbą, korupciją ir su krize susijusį išlaidų mažinimą, užėmė antrą vietą gegužės 24 dieną vykusiuose vietos rinkimuose, o socialistai juose liko treti.
Drauge „Ahora Madrid“ ir socialistai turi pakankamai vietų miesto taryboje, kad čia išstumtų iš valdžios Ispanijos valdančiąją Liaudies partiją, kuri sostinę kontroliavo 24 metus.
M.Carmena, kuri jaunystėje dalyvavo protestuose prieš Francisco Franco režimą, buvo mažai žinoma figūra Madride, tačiau ją išgarsino aktyvi rinkimų kampanija ir pažadai, kad jos prioritetas bus kova su ekonomine nelygybe.
M.Carmena, kuri jaunystėje dalyvavo protestuose prieš Francisco Franco režimą, buvo mažai žinoma figūra Madride, tačiau ją išgarsino aktyvi rinkimų kampanija ir pažadai, kad jos prioritetas bus kova su ekonomine nelygybe.
Jos visuomeninis judėjimas „Ahora Madrid“, kuris vienija kelias kairiojo sparno grupes ir yra remiamas prieš taupymą nusistačiusios partijos „Podemos“, gavo 31,8 proc. balsų ir užsitikrino 20 vietų Madrido taryboje.
„Ahora Madrid“ atsiliko tik nuo Liaudies partijos, kuri laimėjo 21 vietą, o į merus buvo iškėlusi Esperanzos Aguirre, buvusios šalies švietimo, kultūros ir sporto ministrės, kuri ištekėjusi tapo grafiene, kandidatūrą.
Centro dešinioji partija „Ciudadanos“, kuri į nacionalinės politikos areną įžengė 2013-aisiais, laimėjo septynias vietas - per mažai, kad padėtų Liaudies partijai išsaugoti valdžią Madride.
Tuo tarpu socialistai iškovojo devynias vietas.
„Ahora Madrid“, be abejonės, yra „unikalus atvejis Europoje“, sakė Fernando Mendezas iš Tiesioginės demokratijos tyrimų centro prie Ženevos universiteto.
„Ahora Madrid“, be abejonės, yra „unikalus atvejis Europoje“, sakė Fernando Mendezas iš Tiesioginės demokratijos tyrimų centro prie Ženevos universiteto.
Šio visuomeninio judėjimo kandidatų sąrašas ir programa buvo parengti „piliečių asamblėjų“, atsiradusių Madride 2014 metų birželį, ir per balsavimą internetu patvirtinti daugiau nei 15 tūkst. žmonių.
Būsimi Madrido tarybos nariai, valdysiantys tris milijonus gyventojų turinčią sostinę, kurioje nedarbo lygis siekia 16 proc., yra iš rajonų bendrijų, kolektyvų ir tokių ultrakairiųjų partijų kaip „Podemos“, „Jungtinė kairė“ bei EQUO.
„Podemos“ tvirtai rėmė M.Carmenos kandidatūrą į merus. Į uodegą surištus plaukus nešiojantis partijos lyderis Pablo Iglesiasas nepraleisdavo progos ją pagirti, o „Podemos“ vicepirmininkas Inigo Errejonas vadovavo buvusios teisėjos rinkimų kampanijai.
M.Carmena, garsėjanti pomėgiu važinėti dviračiu, žadėjo, kad dirbs „ne tik tų, kurie balsavo už permainas, labui, bet ir tiems žmonėms, kurie jomis netiki“.
M.Carmena, garsėjanti pomėgiu važinėti dviračiu, žadėjo, kad dirbs „ne tik tų, kurie balsavo už permainas, labui, bet ir tiems žmonėms, kurie jomis netiki“.
Jos pagrindinė varžovė rinkimuose E.Aguirre mėgino palenkti į savo pusę socialistus ir įtikinti juos remti jos kandidatūrą į merus.
E.Aguirre įspėjo, kad M.Carmenai atėjus į valdžią Madride, „Podemos“ galės „pasinaudoti mero postu kaip tramplinu pastangoms sužlugdyti vakarų demokratinę sistemą“.
Barselonoje šeštadienį prie valdžios vairo turėtų stoti kito visuomeninio judėjimo, užgimusio iš „Indignados“, kandidatė.
Ada Colau Ballano, kuri išgarsėjo ekonominės krizės metu kovodama už iškeldinamų namų savininkų teises, įveikė perrinkimo siekusį merą, konservatyvių pažiūrų katalonų separatistą Xavierą Triasą, o jos judėjimas laimėjo 11 iš 41 vietos miesto taryboje.