Per ceremoniją šalies parlamente G. Siljanovska-Davkova savo šalį vadino „Makedonija“, o ne konstituciniu pavadinimu „Šiaurės Makedonija“.
Dėl to Graikijos ambasadorė Skopjėje Sofija Filipidu (Sophia Philippidou) paliko inauguracijos ceremoniją.
Vėliau Graikijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad naujoji prezidentė savo veiksmais pažeidė abiejų šalių susitarimą ir sukėlė pavojų dvišaliams santykiams bei Šiaurės Makedonijos perspektyvai įstoti į Europos Sąjungą.
Šiaurės Makedonija kandidatė įstoti į bloką yra nuo 2005-ųjų, tačiau daugelį metų tam trukdė nesutarimai su kaimynine Graikija. Ši prieštaravo, kad šalis vadintųsi Makedonija, argumentuodama, kad tai konfrontuoja su tuo, jog vienas iš Graikijos regionų yra to paties pavadinimo.
Šis ginčas buvo išspręstas 2018 metais, kai šalis persivadino Šiaurės Makedonija, sudarydama susitarimą su Atėnais.
Tada Graikija atšaukė savo prieštaravimą, kad Šiaurės Makedonija įstotų į NATO ir pateiktų paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje.
Tačiau nuo to laiko šalies paraišką dėl narystės ES blokuoja Bulgarija, teigianti, kad savo veto panaikins tik tada, kai Šiaurės Makedonija pakeis savo konstituciją.
Susitarimą su graikais buvo pasirašiusi centro kairioji Šiaurės Makedonijos vyriausybė, priešingai centro dešiniosios opozicinės frakcijos, kuriai priklauso G. Siljanovska-Davkova, norams. Praėjusią savaitę opozicija užtikrintai laimėjo prezidento ir parlamento rinkimus.
Didžiąją savo kalbos ceremonijoje dalį ji skyrė moterims ir jų vaidmeniui visuomenėje, žadėdama „feminizuoti“ ir „europeizuoti“ šalį.
„Su mūsų, moterų, pagalba jūs, vyrai politikai, taip pat pasikeisite ir Makedonija taps padoria vieta gyventi“, – sakė G. Siljanovska-Davkova.