Klausimų dėl to, ar jau tik iš Petro Porošenkos blokui (BPP) ir „Liaudies frontui“ atstovaujančių deputatų sulipdyta koalicija gali ilgai išsilaikyti, kilo tą pačią balandžio 14-ąją, kai buvo balsuojama dėl V.Hroismano kandidatūros.
Taip, jai pritarė 257 įstatymų leidėjai – 31 daugiau nei reikėjo. Tačiau net 21 parlamentaras iš aptrupėjusios koalicijos V.Hroismano kandidatūros neparėmė – dešimt balsavime nepasirodė, o vienuolika specialiai nepaspaudė mygtuko.
38 metų V.Hroismano kandidatūra buvo patvirtinta 11 nepriklausomų deputatų, 23 Atgimimo frakcijos, siejamos su oligarchu Ihoriu Kolomoiskiu, narių ir 16 parlamentarų iš Liaudies valios frakcijos dėka.
Tikslas pateisina priemones? Galbūt. Vis dėlto jau po kelių valandų Aukščiausiajai Radai prireikė trijų bandymų surankioti pakankamai balsų naujojo V.Hroismano ministrų kabineto programos patvirtinimui.
Ar tunelio gale matyti krizės pabaiga?
Nuo 2014 metų lapkričio Aukščiausiosios Rados pirmininko pareigas ėjęs V.Hroismanas premjero poste pakeitė Arsenijų Jaceniuką, kuris vyriausybei vadovavo dvejus metus.
Sėkmingas balandžio 14-osios balsavimas gali užbaigti vasario viduryje įsiplieskusią politinę krizę – tuomet parlamentarams nepavyko atstatydinti A.Jaceniuko, o valdančioji koalicija ėmė byrėti. Nuo to laiko BPP bandė suformuoti naują daugumą.
Prie jos prisijungti atsisakius buvusiems koalicijos partneriams – „Savipagalbos“, Radikalų partijos ir Julijos Tymošenko „Tėvynės“ frakcijoms, pakvipo problemomis.
Opozicija aktyvi ir garsiai rėkia. Daug kritikos susilaukė pats V.Hroismano patvirtinimo premjeru procesas.
Bet BPP ir „Liaudies frontą: išgelbėjo keli prie prezidentinio bloko prisijungę nepriklausomi deputatai, tad dabar abi frakcijos turi itin trapią 227 balsų daugumą 450 vietų Aukščiausiojoje Radoje.
Nenuostabu, kad opozicija aktyvi ir garsiai rėkia. Daug kritikos susilaukė pats V.Hroismano patvirtinimo premjeru procesas.
Aukščiausioji Rada balsavo vieną vienintelį kartą, kad, pirma, patenkintų A.Jaceniuko atsistatydinimo pareiškimą, antra, atšauktų ankstesnę deklaraciją, kurioje jo vyriausybės darbas pavadinamas nepatenkinamu, trečia, paskirtų V.Hroismaną premjeru.
Kai kurių įstatymų leidėjų teigimu, tokia „trys viename“ procedūra pažeidė Aukščiausiosios Rados procedūrines taisykles.
„Sprendžiant iš to, kaip šis kabinetas buvo patvirtintas ir kaip buvo suformuota ši koalicija, naujoji vyriausybė, regis, visai negerbia įstatymų“, – teigė Oleho Liaško Radikalų partijos atstovas Jurijus Čyžmaras.
Valdžia pildys oligarchų norus?
Ukrainoje įsikūrusios investicijų bendrovės „Concorde Capital“ analitikas Zenonas Zawada sutinka: esą kažin ar naujoji pusiausvyra atitinka visuomenės interesus.
„Iškalbinga tai, kad 20 deputatų iš de facto koalicijos neparėmė V.Hroismano kandidatūros. Tarp tokių buvo žinoma reformistė Svitlana Zališčuk, kuri po to pareiškė, kad visas procesas buvo korumpuotas“, – rašė Z.Zawada.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad reikalingų balsų koalicija susirinko iš Atgimimo ir Liaudies valios frakcijų, siejamų su oligarchais.
„Taigi provakarietiška opozicija puolė kritikuoti provakarietišką valdžią, kuri esą pardavė Ukrainą oligarchams, – tvirtino „Concorde Capital“ analitikas. – Iš tiesų manome, kad šis ministrų kabinetas tarnaus oligarchams ir nepateisins visuomenės bei Vakarų lūkesčių dėl reformų“.
Z.Zawadai ir kitiems stebėtojams ypač įtartinas Stepano Kubyvo paskyrimas pirmuoju vicepremjeru. S.Kubyvas taip pat eina ekonominės plėtros ministro pareigas, kuriose pakeitė lietuvį Aivarą Abromavičių.
„Jis buvo sulaukęs kaltinimų, kad pasipelnė iš bankų griūties, net buvo suimtas. Bet tada tapo prezidento atstovu Aukščiausiajai Radai.
Kad S.Kubyvas buvo paskirtas į vyriausybę, liudija, jog prezidentui labiau rūpi jo paties ir kitų oligarchų, o ne visuomenės interesai“, – teigė analitikas.
Reikalingų balsų koalicija susirinko iš Atgimimo ir Liaudies valios frakcijų, siejamų su oligarchais.
Mainais už paramą – postas A.Parubijui
V.Hroismanas, kuriam yra vos 38-eri, yra jauniausias premjeras per Ukrainos istoriją. Buvęs Vinycios miesto meras garsėja ištikimybe P.Porošenkai.
Jo paskyrimas premjeru žymi gana ženklias permainas galių pusiausvyroje. Jei dvejus metus BPP ir „Liaudies frontas“ įtaką parlamente bei vyriausybėje dalinosi maždaug po lygiai, dabar P.Porošenkos pozicijos kur kas tvirtesnės.
Pats prezidentas, prieš svarbųjį balsavimą kreipdamasis į Aukščiausiąją Radą, teigė buvęs „priverstas užimti politinio tarpininko vaidmenį“ – kad pavyktų patvirtinti naująjį kabinetą.
„Nebuvo nusidriekusi ilga savanorių tapti premjeru eilė“, – pažymėjo P.Porošenka.
Visgi kandidatų, regis, buvo nemažai – ir buvusi finansų ministrė Natalie Jaresko, ir vienas prezidento administracijos vadovų Dmytro Šymkivas, ir Odesos srities gubernatorius, buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.
Tačiau tik V.Hroismano kandidatūra, regis, tenkino A.Jaceniuko „Liaudies frontą“. Mainais už paramą naujajam premjerui ši partija gavo parlamento pirmininko postą – juo tapo aktyvus Maidano protestų dalyvis Andrijus Parubijus.
Naujasis premjeras buvo nušvilptas
Koks tas naujasis kabinetas? Keli ministrai išlaikė postus – vicepremjeras Henadijus Zubko, vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, teisingumo ministras Pavlo Petrenka, užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas, gynybos ministras Stepanas Poltorakas, sporto ir jaunimo reikalų ministras Ihoris Ždanovas.
Socialinės politikos ministro pareigas iki šiol ėjęs Pavlo Rozenka aukštinamas iki vicepremjerų. Tiesa, sveikatos apsaugos ministro pozicija lieka laisva – koalicija dar nesusitarė dėl tinkamo kandidato.
Jau minėtas prieštaringasis buvęs Ukrainos nacionalinio banko vadovas S.Kubyvas paskirtas ekonominės plėtros ministru, o JAV ukrainietę N.Jaresko finansų ministro pareigose keičia Oleksandras Danyliukas, anksčiau dirbęs ir į Rusiją pabėgusio Viktoro Janukovyčiaus administracijoje.
Per pirmąjį V.Hroismano kreipimąsi į Aukščiausiąją Radą jau užimant premjero pareigas jo pažadai sunkiai dirbti buvo vos girdimi per opozicijos atstovų šūksnius „Gėda!“
