Per du jo tėvo Alberto II valdymo dešimtmečius delikačiausias jo uždavinys buvo bandyti mažinti vis didėjantį atotrūkį tarp Belgijos prancūziškai kalbančių pietų ir olandiškai kalbančios šiaurės.
1960 metų balandžio 15-ąją Briuselyje gimęs 53 metų Philippe'as – vyriausias Alberto II ir karalienės Paolos sūnus – sosto įpėdiniu buvo nuo pat 1993 metų, kai mirė jo dėdė ir globėjas karalius Baudouinas, vyresnysis Alberto II brolis.
1960 metų balandžio 15-ąją Briuselyje gimęs 53 metų Philippe'as – vyriausias Alberto II ir karalienės Paolos sūnus.
1999 metais, jau būdamas 39-erių, Philippe'as vedė žavią, 13 metų už jį jaunesnę belgų aristokratę Mathilde d'Udekem d'Acoz, kuri šiaip jau rimtai Belgijos monarchijai pridėjo tam tikro spindesnio.
Philippe'as ir Mathilde turi keturis vaikus, tarp jų – 2001-aisiais gimusią princesę Elisabeth, kuri taps pirmąja sosto įpėdine moterimi.
Princas turi seserį Astrid, kuri yra ištekėjusi už Austrijos-Estės erzherzogo Lorenzo, ir Laurent'ą – belgų karališkosios šeimos „enfant terrible“.
Philippe'as taip pat turi netikrą seserį Delphine, kuri yra nesantuokinė Alberto II duktė ir augo ne karališkojoje šeimoje.
7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose, kai Alberto II ir Paolos santykiai išgyveno sunkiausius laikus, pora savo vaikams skyrė mažai dėmesio ir dažniau palikdavo juos draugams ar karališkųjų rūmų sodininkams bei vairuotojams.
Jaunystėje Philippe'as buvo nedrąsus, drovus yra ir dabar. Jis Briuselyje ir Flandrijoje gavo katalikišką išsilavinimą, bet niekada ypatingai nepasižymėjo.
Vėliau jis mokėsi karo akademijoje, naikintuvo pilotu ir desantininku, o paskui studijavo Oksforde ir Stanforde, bet liko intravertas ir, regis, nelabai jaukiai jaučiasi viešumoje.
1993-iaisiais, kai mirė vaikų neturėjęs 62 metų karalius Baudouinas, buvo tikimasi, kad karaliumi taps tuomet 33 metų nevedęs Philippe'as. Tačiau politinis elitas laikė jį „nepasirengusiu“ ir į sostą įžengė Albertas II.
Jaunystėje Philippe'as buvo nedrąsus, drovus yra ir dabar.
Pastaruosius du dešimtmečius Philippe'as toliau rengėsi būti karaliumi, įgijo pasitikėjimo ir vadovavo dešimtims Belgijos ekonominių misijų visame pasaulyje.
Tačiau jam ir dabar trūksta natūralaus spontaniškumo bei diplomatinių įgūdžių, jis dažnai piktai kritikuojamas Belgijos olandiškai kalbančioje šiaurėje.
Čia jis buvo kritikuojamas dėl savo karališkojo vaidmens viršijimo, kai pasmerkė kraštutinių dešiniųjų nacionalistų partiją „Vlaams Belang“, be to, buvo vadinamas diletantu dėl tos pačios kalbos pasakymo du kartus Pietų Afrikos Respublikoje.
Tačiau tikrasis išbandymas bus visuotiniai rinkimai 2014 metų gegužę, kuriuose turėtų gerai pasirodyti įtakinga flamandų separatistų partija N-VA.
Ji nori, kad monarchija vaidintų tik simbolišką vaidmenį, ir jau pagrasino sužlugdyti vienybės vyriausybės formavimą, jeigu nebus patenkinti jos reikalavimai.
