Per riaušes buvo padeginėjamos transporto priemonės ir plėšiamos parduotuvės.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas matė, kad šios Prancūzijos valdos sostinėje Numėjoje buvo padegti mažiausiai du automobilių salonai ir gėrimų gamykla.
Taip pat buvo apiplėšti keli prekybos centrai Numėjoje ir gretimuose Dumbėjos ir Le Mon Doro miestuose.
Prancūzijos Respublikos atstovas Naujojoje Kaledonijoje antradienį sakė, kad per nakties riaušes buvo paleista šūvių į saugumo pajėgas.
„Žuvusiųjų nėra, – reporteriams sakė Louis Le Francas (Luji Le Frankas). – Į žandarus šaudyta iš didelio kalibro ginklų ir medžioklinių šautuvų.“
Nuo vėlyvo pirmadienio vakaro grupės jaunų kaukėtų ar gobtuvais prisidengusių demonstrantų užėmė kelias sankryžas ir susidūrė su policija, kuri atsakė neletaliniais šaudmenimis. Policijos šaltinis sakė, kad per įnirtingus susirėmimus buvo padegtos kelios transporto priemonės.
Anot valdžios, iš viso buvo sulaikyti 36 žmonės ir sužeista 30 policijos pareigūnų.
„Praėjusią naktį Numėjoje ir kaimyninėse savivaldybėse vyko labai intensyvūs viešosios tvarkos pažeidimai; jie šiuo metu vis dar tęsiasi“, – sakoma antradienį paskelbtame Aukštosios komisijos, atstovaujančios Prancūzijos valstybei Naujojoje Kaledonijoje, pareiškime.
Komisija teigė, kad dėl neramumų „masiškai mobilizuoja vidaus saugumo ir civilinės saugos pajėgas“, tačiau „nebuvo pranešta apie rimtus gyventojų sužeidimus“.
„Vyriausiasis komisaras griežtai smerkia šiuos smurto aktus, kuriais daroma didelė žala žmonėms ir turtui“, – teigė Aukštoji komisija.
Naujosios Kaledonijos vyriausybė paragino laikytis „šalto proto ir ramybės“, ir paragino „visus Kaledonijos gyventojus parodyti atsakomybės jausmą“ po naktį vykusių neramumų.
Įšaldyti rinkėjų sąrašai
Neramumai kilo pirmadienį, kai buvo protestuojama prieš Nacionalinėje Asamblėjoje Paryžiuje svarstomą konstitucinę reformą, kuria siekiama išplėsti rinkėjų ratą Naujosios Kaledonijos rinkimuose.
1998 metų Numėjos susitarime Prancūzija pažadėjo palaipsniui suteikti daugiau politinių galių šiai Ramiojo vandenyno salų teritorijai, kurioje gyvena beveik 300 tūkst. žmonių.
Pagal susitarimą Naujoji Kaledonija surengė tris referendumus dėl savo ryšių su Prancūzija ir visuose juose nepriklausomybė buvo atmesta.
Už nepriklausomybę pasisakantys vietiniai kanakai atmetė paskutinio, 2021 metų gruodį įvykusio referendumo, kurį jie boikotavo dėl COVID-19 pandemijos, rezultatus.
Numėjos susitarimas taip pat reiškė, kad Naujosios Kaledonijos rinkėjų sąrašai nebuvo atnaujinti nuo 1998 metų. Todėl salos gyventojai, atvykę iš kitų Prancūzijos teritorijų per pastaruosius 25 metus, neturi teisės dalyvauti šios valdos rinkimuose.
Prancūzijos vyriausybė tokią padėtį, kai Naujosios Kaledonijos rinkimuose negali balsuoti penktadalis jos gyventojų, vadina absurdiška, o separatistai baiminasi, kad rinkėjų sąrašų išplėtimas būtų naudingas proprancūziškiems politikams ir dar labiau sumažintų vietinių kanakų vaidmenį.
Po neramumų Naujosios Kaledonijos Aukštoji komisija paskelbė, kad nuo antradienio 18 val. iki trečiadienio 6 val. galios komendanto valanda. Taip pat uždrausti susibūrimai ir alkoholio pardavimas.
Mokyklos ir koledžai uždaryti iki atskiro pranešimo; taip pat uždarytas tarptautinis oro uostas.
Naujoji Zelandija antradienį paskelbė, kad užsienio reikalų ministras Winstonas Petersas (Vinstonas Pitersas) dėl neramumų atšaukė savo vizitą į Naująją Kaledoniją.