Priešrinkiminė kampanija buvo kaip reta permaininga: iniciatyva ne kartą ėjo iš rankų į rankas tarp abiejų politikų.
„Šie rinkimai iš tikrųjų bus artimi... Tai drago lenktynės tarp dviejų didelių pergalių“, – penktadienį sakė B.Englishas ir pripažino, kad baigtį gali nulemti didelė neapsisprendusių rinkėjų dalis.
Nuo 1996 metų, kai buvo įvesta proporcinė rinkimų sistema, nė viena partija nebuvo užsitikrinusi daugumos vyriausybės 120 vietų Naujosios Zelandijos parlamente. Šie rinkimai tikriausiai irgi nebus kitokie.
Apklausos rodė, kad šeštadienio vakarą galimybes formuoti vyriausybę gali užsitikrinti tiek B.Englisho konservatyvioji Nacionalinė partija, tiek J.Ardern centro kairieji leiboristai.
Dar viena galimybė – jog vakare laimėtojai dar nepaaiškės ir kad abi partijos stengsis susirasti koalicijos partnerių, kad įgytų pranašumą.
Jeigu taip nutiktų, lemiamas balsas gali priklausyti prieš imigrantus nusistačiusio populisto Winstono Peterso partijai „New Zealand First“ (Naujoji Zelandija – pirmiausia).
Šalyje yra 3,2 mln. registruotų rinkėjų, iš jų daugiau kaip milijonas balsavo iš anksto.
J.Ardern tikisi, kad didelis jaunimo aktyvumas atsvers jos pastarąjį populiarumo sumažėjimą. Leiboristų lyderė važinėjo po šalies universitetus, ragindama studentus balsuoti.
„Viskas priklausys, ar žmonės ateis balsuoti, ar ne“, – penktadienį sakė ji.
Kandidatai šeštadienį neišsakė jokių viešų komentarų, nes griežtos Rinkimų komisijos taisyklės draudžia skelbti bet kokią politinę medžiagą, kol vyksta balsavimas.
Taip pat varžomos žiniasklaidos galimybės nušviesti balsavimo eigą ir nėra rengiamos balsavusių rinkėjų apklausos.