„Netanyahu paprašė Gantzo atidėti prisaikdinimą iki sekmadienio, kad jis galėtų užbaigti „Likud“ portfelių dalybas. Gantzas sutiko su Netanyahu prašyumu“, – sakoma „Likud“ ir B.Gantzo centristinio aljanso „Mėlyna ir balta“ bendrame pranešime.
B.Netanyahu ir buvęs kariuomenės vadas B.Gantzas praeitą mėnesį sudarė susitarimą dėl trejus metus dirbsiančios koalicinės vyriausybės po daugiau kaip 500 dienų trukusios politinės aklavietės ir trejų parlamento rinkimų per trumpesnį kaip metų laikotarpį.
Naujasis susitarimas sudaro sąlygas B.Netanyahu dirbti premjero poste dar pusantrų metų. Tuomet šį postą tokiam pačiam laikui užims buvęs kariuomenės vadas B.Gantzas.
Pasiūlyta vyriausybė buvo užginčyta teisme, oponentai teigia, kad B. Netanyahu negali būti premjeras dėl jam patektų kaltinimų korupcija. Tačiau teisėjai nusprendė, kad nėra teisinių priežasčių neleisti jam dirbti premjeru.
Anksčiau buvo planuota, kad vyriausybės prisaikdinimas įvyks trečiadienį, bet ceremonija buvo atidėta viena diena dėl JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo vizito.
Vis dėlto tris savaites po sutarties pasirašymo įvairių partijų lyderiai tebesiginčijo dėl svarbių postų.
B.Netanyahu, vadovaujantis Izraelio vyriausybei nuo 2009 metų, trečiadienį vakare laišku informavo prezidentą Reuveną Rivliną, kad kabinetas jau yra suformuotas.
35-ojoje vyriausybėje nuo Izraelio įkūrimo 1948-aisiais esama viso politinio spektro atstovų.
Postų kabinete gavo kairioji Darbo partija, „Mėlyna ir balta“, „Likud“ bei konservatyvių žydų ultraortodoksų partijų lyderiais.
Politikos apžvalgininkas Benas-Droras Yemini laikraštyje „Yediot Aharonot“ rašė, kad ši koalicija yra „išpūsta“ ir „švaistūniška“. Apžvalgininkas atkreipė dėmesį, kad jos ministrų skaičius yra rekordinis – 34 – ir kad jis dar gali išaugti iki 36.
„Neaišku, ar [ši vyriaisybė] turi kokią nors ideologiją, – rašė B.D.Yemini. – Svarbiausia – vietos.“
Didelis kabinetas ir papildomos lėšos, skiriamos įkūrus naują pakaitinio premjero pareigybę, provokavo kritiką, Izraeliui stengiantis iš naujo išjudinti savo ekonomiką, nukentėjusią nuo koronaviruso pandemijos
Iki šiol Izraelyje nustatyta daugiau kaip 16,5 tūkst. koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, iš kurių daugiau kaip 260 buvo mirtini, bet daugiau kaip 12,2 tūkst. žmonių jau pasveiko.
Šalis atšaukė daugelį karantino suvaržymų, pastarosiomis savaitėmis ligos plitimui sulėtėjus. Vis dėlto per pandemiją smarkiai išaugęs nedarbas kelia didelį susirūpinimą.
Politikos „gairėse“, trečiadienį paskelbtose B.Netanyahu, sakoma, kad naujoji vyriausybė kurs „planą, kaip išeiti iš gilios ekonomikos krizės“.
Planuojama aneksija?
Remiantis B.Netanyahu ir B.Gantzo susitarimu, vyriausybė gali jau nuo liepos 1-osios imtis priemonių, leisiančių įgyvendinti prieštaringai vertinamą JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą taikos planą Izraelio ir Palestinos konfliktui užbaigti.
Ši palestiniečių griežtai atmesta iniciatyva Vašingtono sutikimu uždegtų žalią šviesą Izraeliui aneksuoti žydų nausėdijas ir kitas strategiškai svarbias teritorijas okupuotame Vakarų Krante.
Tokie Izraelio veiksmai tikriausiai sukeltų tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą ir paaštrintų įtampą neramiame Vakarų Krante, kur gyvena beveik 3 mln. palestiniečių ir apie 400 tūkst. izraeliečių. Pastarieji gyvena nausėdijose, pagal tarptautinę teisę laikomose neteisėtomis.
Per pastarąsias tris dienas Vakarų Krante atsinaujinus smurtui žuvo trys žmonės.
Žydų valstybės pajėgos ketvirtadienį nušovė palestinietį, nukreipusį savo automobilį į izraeliečių karių grupę netoli Hebrono. Ankstesnę dieną tame mieste kariuomenei malšinant riaušes įvyko kitas incidentas, per kurį Izraelio karys nušovė 15-metį palestinietį.
Tuo tarpu antradienį žuvo Izraelio karys, kurį per reidą šalia Vakarų Kranto šiaurinio Džanino miesto mirtinai sužalojo į galvą pataikęs akmuo. Šis karys tapo pirmą šiais metais auka žydų valstybės gynybos pajėgose.
Vyriausybės rekomendacijose neminimi jokie aneksijos planai, bet reiškiamas įsipareigojimas „stiprinti nacionalinį saugumą ir siekti taikos“.
Kadenciją baigiantis gynybos ministras Naftali Bennettas, vadovaujantis dešiniajai nacionalistinei partijai „Yemina“, paskutinę minutę pateikė staigmeną, paskelbę, kad jo partija prisijungs prie opozicijos.
N.Bennettą, uolus Vakarų Kranto teritorijų aneksijos ir žydų nausėdijų plėtros šalininką, gynybos ministro poste pakeis B.Gantzas.
Buvęs JAV prezidento Baracko Obamos pasiuntinys Izraeliui Danielis Shapiro šią savaitę naujienų agentūrai AFP sakė, kad B.Gantzas ir būsimasis užsienio reikalų ministras Gabi Ashkenazi Vakarų Kranto aneksijų galimybę vertina „mažų mažiausiai be didelio entuziazmo“.
Jordanijos užsienio reikalų ministras Aymanas Safadi perspėjo, kad „bet koks Izraelio sprendimas aneksuoti nausėdijas, Jordano slėnį ir [teritoriją] į šiaurę nuo Negyvosios jūros okupuotoje Palestinoje bus pragaištingas žingsnis“.
Kalbėdamasis telefonus su Ispanijos diplomatijos vadovu A.Safadi perspėjo, kad toks sprendimas „panaikintų teisingos taikos galimybes ir stumtų regioną į didesnį konfliktą“.
