Per šeštadienio rinkimus nei B.Englisho konservatorių Nacionalinei partijai, nei opozicijoje esantiems Jacindos Ardern leiboristams nepavyko užsitikrinti absoliučios daugumos ir W.Petersas su savo partija iškilo kaip lemiamas veiksnys.
Prognozuota, kad B.Englishui bus sunku atlaikyti „džasindomaniją“ dėl jaunos, charizmatiškos opozicijos lyderės, bet galiausiai jis gavo 46 proc., o ji – 35,8 proc. balsų.
Dėl to, kad Nacionalinei partijai iki daugumos pritrūko labai nedaug, ji turi „gan geras“ galimybes susitarti su 72 metų politikos veteranu, populistu W.Petersu, sakė B.Englishas.
„Dabar turime užduotį pasinaudoti tuo aiškiu rinkėjų parodymu pažangai koherentiškoje, stabilioje vyriausybėje“, – sakė jis radijui „Radio New Zealand“.
B.Englishas: „Dabar turime užduotį pasinaudoti tuo aiškiu rinkėjų parodymu pažangai koherentiškoje, stabilioje vyriausybėje.“
B.Englisho stabilumo žinia rinkimų kampanijos pabaigoje patraukė rinkėjus. Jis kritikavo 37 metų J.Ardern, kuri leiboristų lydere tapo likus vos septynioms savaitėms iki rinkimų, finansinį patikimumą.
Nacionalinė partija gavo 58 vietas parlamente – trimis mažiau, nei reikia absoliučiai daugumai. Leiboristai gavo 45 vietas ir drauge su sąjungininkais žaliaisiais turės 52 vietas.
Todėl ir B.Englishui, ir J.Ardern dabar reikėtų devynių vietų, kurias turi W.Peterso partija „New Zealand First“ („Pirmiausia – Naujoji Zelandija“, NZF).
J.Ardern pavyko užtikrinti leiboristams papildomas 13 vietų, palyginti su 2014 metų rinkimų rezultatais, ir tai yra įspūdingas pasiekimas turint omenyje, kad vadovavimą jiems ji perėmė partijos populiarumui rekordiškai nusmukus.
Ji nepraranda vilčių tapti premjere su leiboristų, žaliųjų ir NZF koalicija ir sako, kad visas šias tris partijas parėmę rinkėjai balsavo už permainas.
„Tikrai mačiau, kad „New Zealand First“ labai agitavo už permainas. Dabar mums reikia išsiaiškinti, ar galime suformuoti stabilią koalicinę vyriausybę“, – žurnalistams sakė ji.
„Kovinga“ praeitis
B.Englishas, kuris siekia ketvirtos kadencijos, atsisakė detaliai papasakoti, ką pasiūlys W.Petersui, garsėjančiam antiimigracinėmis ir protekcionistinėmis pažiūromis.
Pasak jo, W.Petersas, nuo kurio jėgų pasiskirstymas priklausė ir per dvejus ankstesnius rinkimus, yra patyręs derybininkas, iš kurio galima tikėtis smarkaus derėjimosi.
B.Englishas: „Norime pagarbių, konstruktyvių derybų, kurios, žinau, bus įtemptos“
„Norime pagarbių, konstruktyvių derybų, kurios, žinau, bus įtemptos“, – sakė B.Englishas.
Jis sakė pažįstantis W.Petersą nuo 1990 metų ir laikantis jį savarankiškų pažiūrų žmogumi, gerai pažįstančiu Naujosios Zelandijos politikos virtuvę.
Tarp buvusių jų nesutarimų yra B.Englisho parama sėkmingam vajui už W.Peterso pašalinimą iš Nacionalinės partijos 1992 metais, dėl jo tiesmukų pažiūrų.
„Mūsų santykiai yra išbandyti daugeliu įvairių būdų, kartais realia įtampa ir kovinga politika, o kartais būdavo gana socialūs ir neįtempti, – sakė jis. – Tai žmogus, kuris supranta savo vaidmenį, jis nėra kažkokia nauja partija, ką tik atėjusi į parlamentą.“
W.Petersas dar neužsiminė, ką parems, o anksčiau yra sakęs, kad sprendimo nepriims iki spalio 12-osios, kai bus oficialiai paskelbti galutiniai rinkimų rezultatai.
B.Englishas sakė, kad toks terminas jam tinka: „Galvoju, kad dvi ar trys savaitės yra protingas periodas. Turime skirti tam laiko be žiniasklaidos.“
Po 1996 metų rinkimų W.Petersas vertė šalį laukti septynias savaites, kol mainais į vicepremjero postą iškėlė Nacionalinės partijos vadovaujamą vyriausybę.
2005 metais jis pareikalavo užsienio reikalų ministro posto už tai, kad vyriausybę galėtų formuoti leiboristai.
