Tai, kas Naujųjų metų naktį įvyko Kelne, šokiravo. Žmonės pyko, kad šalies žiniasklaida kurį laiką neviešino pranešimų apie išpuolius prieš moteris pačiame Kelno centre, tačiau dar labiau – dėl pačių atakų. Šimtus moterų šalia Kelno katedros vyrų minia per prievartą bučiavo, lietė, graibė. Kai kurios paskui pasigedo savo telefonų ar piniginių. Pranešimai apie panašius išpuolius gauti ir Hamburge bei Štutgarte, tačiau policijai prireikė net kelių dienų, kad pradėtų tai tirti.
Suprasti akimirksniu
- Išžaginimų aukos turi įrodyti, kad ne tik atsisakė santykiauti, bet ir fiziškai priešinosi
- Jei moteris lygiai taip būtų užpulta darbe, tuomet tai – nusikaltimas
- Tik 13-oje proc. bylų dėl išprievartavimo pasiunčiama už grotų
- Šalies statistika rodo, kad kasmet pranešama apie 7-8 tūkst. išprievartavimų
Galiausiai šios Naujųjų metų nakties detalės užtvindė ne tik Vokietijos, bet ir Europos žiniasklaidą, ir daugiausiai – dėl vienos priežasties. Anot policijos, užpuolikai buvo vyrai iš Šiaurės Afrikos. Vasario viduryje tyrėjai nustatė, kad didelis skaičius įtariamųjų Vokietijoje siekė pabėgėlio statuso.
Šie išpuoliai paaštrino debatus apie pabėgėlius, migrantus, nusikaltimus ir rasizmą – tuo metu, kai atmosfera Europoje dėl augančio pabėgėlių skaičiaus ir taip įkaitusi.
Išlindo šokiruojantys įstatymų trūkumai
Tai tikrai nėra pirmas kartas, kai Vokietijoje moterys yra užpuolamos per šventes, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai dėl po šio įvykio prasidėjusios diskusijos daugelis vokiečių sužinojo šokiruojantį faktą apie šalies seksualinės prievartos įstatymą – didelė dalis to, kas nutiko Naujųjų metų naktį Kelne, net nėra nusikaltimas.
Griebimas už krūtinės, ranka ant užpakalio ar prievartinis bučinys – nė vienas šių veiksmų nėra nusižengimas pagal Vokietijos įstatymus.
„Pagal Vokietijos įstatymus vyras iš esmės turi teisę liesti moterį, turėti lytinių santykių su moterimi. Tai yra jo teisė – nebent moteris labai labai stipriai parodo pasipriešinimą, – teigia Chantal Louis, seniausio Vokietijos feministinio žurnalo „Emma“ redaktorė. – Turime tokią situaciją, kad net krūtų ar moters lytinių organų palietimas negali būti baudžiamas, remiantis įstatymo logika, nes užpuolikas tai daro labai greitai, ir nėra kada parodyti pasipriešinimo. Tai atrodo keista ir beprotiška, tačiau tokie Vokietijos įstatymai.“
Taip yra todėl, kad Vokietijos įstatymai dėmesį skiria fizinei jėgai. Kad teismas pripažintų, jog moteris buvo išprievartauta, ir pasiųstų prievartautoją už grotų, reikia įrodyti, kad moteris fiziškai labai intensyviai stengėsi atstumti užpuoliką. Jeigu ant jos kūno nėra įrodymų – mėlynių, nubrozdinimų ar kitų žymių, kad ji gynėsi, tuomet tai iš tikrųjų nėra nusikaltimas.
Anot ekspertų, tokio įstatymo tikslas yra išvengti situacijų, kai tyrime remiamasi tik jos ir jo parodymais. Tačiau šis įstatymas kenkia tyrimams, kur išprievartavimas ar lytinė prievarta buvo vykdomi remiantis tokiu smurtu, kurio šis įstatymas tiesiog nepripažįsta.
„Jeigu yra užpuolikas, kuris praeityje tave yra sumušęs, galbūt netgi žiauriai, vis dar muša, žemina, grasina – daro viską, kas labai paveikia psichologiškai, kuris pradėjo kontroliuoti tavo gyvenimą, gal net banko sąskaitą... Ir jeigu tu galų gale esi priversta su juo lytiškai santykiauti – tai nėra išprievartavimas“, – sako Vokietijos moterų teisininkių asociacijos (DJB) narė Nancy Gage-Lindner.
„Privalai parodyti, kad prieš tave buvo naudojamas fizinis smurtas to užpuolimo metu, – Vokietijos įstatymo ypatumus aiškina ji. – Jeigu ant tavo kūno neliko fizinio smurto žymių, užpuolikas nebus nuteistas.“
Ši įstatymo interpretacija yra nuolat patvirtinama Vokietijos teismuose – net ir aukščiausiame. 2012 m. šis teismas pakeitė nuosprendį vyrui, kurį žemesnės instancijos teismas nuteisė už išprievartavimą. Vyras norėjo analinio sekso, bet jo žmona pasakė „Ne“. Jis vis tiek su ja santykiavo analiniu būdu. Ji verkė, raitėsi iš skausmo. Tačiau teismas pareiškė, kad ji nepakankamai priešinosi. Kodėl ji nerėkė? (Nes vaikai buvo gretimame kambaryje.) Kodėl ji nepabėgo? (Nes jis ją yra žiauriai mušęs anksčiau.) Kadangi ji nesigrūmė, nerėkė ir nepabėgo iš namų, Vokietijos aukščiausiasis teismas nusprendė, kad ji nepakankamai to nenorėjo.
Įstatymus bandoma keisti
Yra dar vienas aspektas Vokietijos lytinių nusikaltimų įstatymuose. Jeigu moteris lygiai taip pat, kaip prie Kelno katedros, būtų užpulta darbe, tuomet tai jau būtų nusikaltimas.
„Darbe mes turime visai kitokį reguliavimą – aiškesnį. Tai vadinama „seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje“, ir visos moterys apie tai žino. Jos žino, kad darbe tau nenorint negali tavęs liesti, mėginti pabučiuoti, dėti ranką ant nugaros apačios, – aiškina kriminologė Heike Lütgart. – Bet gatvėje to nėra. Nėra tokių įstatymų. Tai didelė problema moterims, ir moterys to net nežino. Jos klausia – ką, bet koks vyras gatvėje prie manęs gali prieiti, mane liesti, glostyti, bučiuoti per prievartą, ir nieko? Tiesa ta, kad pagal įstatymą nėra jokio nusikaltimo. Nieko neįvyko iš teisinės pusės.“
Jos klausia – ką, bet koks vyras gatvėje prie manęs gali prieiti, mane liesti, glostyti, bučiuoti per prievartą, ir nieko? Tiesa ta, kad pagal įstatymą nėra jokio nusikaltimo.
Vokietijoje tik 13 proc. bylų dėl išprievartavimo baigiasi užpuoliko pasiuntimu už grotų. Ekspertai mano, kad labai siauri įstatymų rėmai yra viena iš priežasčių. Teisininkai, žmogaus teisių gynėjai jau daug metų mėgina ištaisyti šią problemą, tačiau kol kas labai mažai kas pasikeitė.
Tik prieš pat Kalėdas Teisingumo ministerija išsiuntė pasiūlymus dėl pakeitimų regioninėms vyriausybėms – tai pirmasis realus žingsnis teisinių pokyčių link. Vokietijos vyriausybė šiuos pokyčius palaimino, tačiau dar reikia parlamento pritarimo.
Dabar išžaginimu bus laikomi atvejai, kai auka buvo užklupta netikėtai, įbauginta arba priversta santykiauti grasinant kitokiu smurtu – pavyzdžiui, smurtaujančio partnerio. Vokietijos moterų teisininkių asociacija teigia, kad visgi net šitie pokyčiai – per menki.
Tačiau optimizmo neprarandama – po išpuolių Kelne vis daugiau politikų prabilo apie būtinybę taisyti seksualinio smurto įstatymą, nes dabar lengviau teisti vyrą už tai, kad jis tąnakt pavogė moters telefoną, nei už tai, kad kišo rankas po sijonu. Tai, ką patyrė didžioji dalis moterų prie Kelno katedros, yra nepakankama, kad užpuolikai būtų nuteisti.
Feministais staiga patapo rasistai
Kitas netikėtas rezultatas, pasirodęs po išpuolių Kelne – tie, kurie anksčiau dėl lytinių nusikaltimų kaltindavo pačias aukas, ir moteris kaltindavo provokavimu, pernakt virto feministais. Staiga jų nuomonė pasikeitė – dėl to, kad nusikaltimus vykdė imigrantai.
Anne Wizorek 2013 m. socialiniuose tinkluose pradėjo naudoti žymę #aufschrei, su kuria moteris ragino prabilti apie kasdienį seksizmą ir priekabiavimą gatvėje. Ja pasekė tūkstančiai tą patyrusių moterų.
Po Kelno įvykių prasidėjusiose diskusijose A.Wizorek pastebėjo kai ką netikėto – tie, kurie 2013 m. ją kaltino moterų problemų hiperbolizavimu ar feminizmo vertimu politiniu vėzdu, dabar apvertė savo nuomonę ir jau pačią A.Wizorek kaltina neva mažinant socialinę kritiką vien dėl to, kad užpuolikai buvo tamsaus gymio.
„Tokia kritika pasigirdo iš žmonių, kurie 2013 m. sakė, kad seksizmas nėra problema, ir kad jeigu moteris yra užpuolama, ji turi paprasčiausiai priešintis. Jau matau, kad tai yra išnaudojama – kad moterų teisės yra užgrobtos tam, jog būtų prastumtas tikrasis rasistinis planas, nukreiptas prieš pabėgėlius ir musulmonus“, – teigia ji.
A.Wizorek kartu su kitomis feministėmis sukūrė tinklą „Ausnahmslos“ – „Jokių pasiteisinimų“. Juo sukurta politinių reikalavimų platforma – reikalaujama Vokietijos seksualinio smurto įstatymų keitimo, kad būtų padidinta parama krizių centrams, gerinamas policijos pareigūnų mokymas, kaip reaguoti į pranešimus apie seksualinį smurtą.
„Ausnahmslos“ taip pat atkreipia dėmesį į faktą, kad seksualinį smurtą vykdo toli gražu ne tik atvykėliai. „Per „Oktoberfest“ ar per karnavalą būna daug seksualinių nusikaltimų, – teigia H.Lütgart. – Tačiau visuomenė tai priima.“ Šalies statistika rodo, kad kasmet pranešama apie 7-8 tūkst. išprievartavimų. Nacionalinė moterų pagalbos grupių asociacija teigia, kad pranešama tik apie 5 proc. atvejų.
Politikai labai greitai pradėjo aiškinti, kad užpuolikus reikia rimtai, nubausti – pasinaudojant visa įstatymo galia, – sako Ch.Louis. – O aš sakau, kad jie nebus nuteisti išvis, nes mūsų įstatymas galios neturi.
Viena iš asociacijos įkūrėjų Emine Aslan sako, kad po Kelno „žmonės, kuriems niekada nerūpėjo feminizmas, kurie metų metus stengėsi nutildyti feministes, staiga pradėjo juo naudotis, kad prastumtų savo rasistinį diskursą“.
A.Eul ir jos kolegės iš „Emma“ žurnalo taip pat atkreipia dėmesį, kad vis dar neaišku, kokie buvo tikrieji vyrų minios ketinimai. Policija teigia nežinanti, ar užpuolikų pagrindinis motyvas buvo apiplėšimas, ar seksualinis priekabiavimas. Neaišku, kuris nusikaltimas buvo naudojamas kaip priedanga tikrajam.
Kol kas nė vienas vyras nestojo į teismą dėl kaltinimo seksualiniu smurtu per Naujųjų metų naktį prie Kelno katedros. O jeigu ir stos – tai tikriausiai nebus nuteistas. „Politikai labai greitai po incidento pradėjo aiškinti, kad užpuolikus reikia labai rimtai, labai tvirtai nubausti – pasinaudojant visa įstatymo galia, – sako Ch.Louis. – O aš sakau, kad jie nebus nuteisti išvis, nes mūsų įstatymas galios neturi.“
