„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad paskirsiu Robertą C.O'Brieną, šiuo metu labai sėkmingai einantį prezidento ypatingojo pasiuntinio įkaitų reikalams pareigas Valstybės departamente, mūsų naujuoju patarėju nacionalinio saugumo klausimais“, – rašoma D.Trumpo žinutėje.
„Ilgai ir intensyviai dirbdavau su Robertu. Jam puikiai seksis dirbti!“ – priduriama jame.
Apie R.O'Brieno paskyrimą paskelbta praėjus savaitei po to, kai prezidentas respublikonas atleido jo pirmtaką J.Boltoną – uolų JAV karinės jėgos naudojimo užsienyje šalininką ir vieną griežčiausių Irano kritikų šioje administracijoje.
D.Trumpas savo sprendimą atleisti J.Boltoną aiškino nesutarimais dėl politikos. Šio „vanago“ palankumas agresyviai, intervencinei užsienio politikai buvo gerokai nutolęs nuo prezidento polinkio į izoliacionizmą.
J.Boltonas buvo D.Trumpo trečiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. R.O'Brienas buvo vienas iš penkių pretendentų, kurių kandidatūras svarstė valstybės vadovas.
Jo kandidatūrą parėmė valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir aukšto rango Kongreso respublikonai.
R.O'Brienas postą perima neramiu metu, kai D.Trumpą kai kurie sluoksniai Vašingtone spaudžia imtis karinių veiksmų prieš Iraną po praeitą savaitgalį įvykusios atakos prieš Saudo Arabijos naftos pramonės objektus, dėl kurių amerikiečiai kaltino Teheraną.
Prieš paskelbdamas R.O'Brieną patarėju D.Trumpas pranešė, kad nurodė „reikšmingai“ sugriežtinti sankcijas Iranui, jau dabar patiriančiam didelį JAV ekonominį spaudimą.
Dirbdamas savo ankstesniame poste Valstybės departamente R.O'Brienas glaudžiai bendravo su amerikiečių įkaitų artimaisiais ir patarinėjo administracijos pareigūnams. Anksčiau jis padėjo departamentui plėtoti teismų reformas Afganistane, dirbdamas prezidentų George'o W. Busho ir Baracko Obamos administracijose.
2008–2011 metais R.O'Brienas dirbo viename vyriausybės komitete, patarinėjančiame klausimais, susijusiais su senienų ir kitų kultūriniu požiūriu vertingų daiktų kontrabanda.
2005 metais JAV Senatas G.Busho teikimu patvirtino R.O'Brieną JAV atstovu Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, kur pastarasis dirbo kartu su J.Boltonu.
Be to, R.O'Brienas per prezidento rinkimų kampanijas patarinėjo keliems respublikonų kandidatams: buvusiam Viskonsino gubernatoriui Scottui Walkeriui, buvusiam Masačusetso gubernatoriui Mittui Romney ir senatoriui iš Teksaso Tedui Cruzui.
Anksčiau per savo karjerą R.O'Brienas dirbo aukšto rango teisininku JT Saugumo Tarybos komisijoje, nagrinėjusioje pretenzijas, reikštas Irakui po Persijos įlankos karo. Jis turi JAV kariuomenės atsargos majoro laipsnį.
Naujasis D.Trumpo patarėjas yra baigęs teisės studijas Kalifornijos universitete Berklyje ir įkūręs Los Andžele teisės paslaugų firmą, besispecializuojančią bylinėjimosi ir tarptautinio arbitražo srityse.
Griežtos nuostatos
R.O'Brienas buvo tapęs vienu iš D.Trumpo favoritų dėl savo darbo dedant pastangas apsaugoti amerikiečius, kalinamus tolimose šalyse, tokiose kaip Šiaurės Korėja ir Turkija.
Nors prezidentas tokius asmenis vadina „įkaitais“, tai toli gražu ne visuomet būna tiesa. Per vienas neįprasčiausių atvejų R.O'Brienas buvo pasiųstas į JAV sąjungininkę Švediją dalyvauti užpuolimu apkaltinto amerikiečio raperio ASAP Rocky teisme.
J.Boltonas, laikomas Respublikonų partijos neokonservatorių sparno puikiausiu atstovu, džiūgavo dėl karo su Iraku ir ragino pakeisti Irano režimą. Tačiau R.O'Brienas taip pat pasižymi griežtomis nuostatomis užsienio politikos klausimais.
2016 metais išleistoje savo knygoje „Kol Amerika miegojo“ (While America Slept) R.O'Brienas kritikuoja ankstesnio prezidento B.Obamos mėginimą kurti labiau bendradarbiaujančių, taikingesnių Jungtinių Valstijų įvaizdį.
Tai lėmė, kad „autokratai, tironai ir teroristai išdrąsėjo“, teigia knygos autorius.
„Pasaulyje didėjančių iššūkių akivaizdoje laikas grįžti prie nacionalinio saugumo politikos, grindžiamos „taika per jėgą“, – pridūrė R.O'Brienas. – Stipri Amerika bus valstybė, kuria pasitikės mūsų sąjungininkai, o mūsų priešininkai nedrįs mėginti jos ryžto.“
R.O'Brieno nuo pat darbo Baltuosiuose rūmuose pradžios lauks daug opių reikalų, o svarbiausias iš jų bus Iranas.
Nors po smūgių Saudo Arabijai Vašingtone skamba garsių balsų, raginančių bombarduoti Iraną, prezidentas iki šiol vengė veltis į naujus konfliktus užsienyje.
Dar vienas jautrus klausimas yra Afganistanas – D.Trumpas yra ne kartą pareiškęs, jog nori mažinti jau beveik du dešimtmečius besitęsiantį JAV karinį vaidmenį šioje šalyje.
Anksčiau šį mėnesį žlugo taikos derybos su Talibanu ir buvo atšauktas slapta planuotas susitikimas tarp kovotojų atstovų ir paties D.Trumpo, kuriam, regis, nepritarė J.Boltonas.
Dar keblesni, nors galbūt ne tokie skubūs užsienio politikos reikalai apima didžiulį prekybos karą su Kinija ir nuogąstavimus dėl naujų ginklavimosi varžybų su Rusija.
