Naujieji metai pagal mėnulio kalendorių buvo švenčiami vasario 5-ąją, o migracija prasidėjo dar sausio mėnesio antroje pusėje.
Kinams keliauti tenka neretai didelius atstumus, o migracijos mastas tiesiog stulbinantis – beveik 3 mlrd. kelionių per visą šventinį laikotarpį. Palyginus su tuo, 54 mln. amerikiečių, kasmet vykstančių švęsti Padėkos dienos, atrodo kukliai.
Pavasario švente dar vadinami Kinų naujieji metai šiemet sukėlė dar didesnį šurmulį. Migracija ir visas šventinis laikotarpis prasidėjo sausio mėnesio antroje pusėje ir tęsis iki pat kovo pradžios, prognozuoja CNN. Šis 40-ties dienų laikotarpis, kai kinai keliauja namo, dar vadinamas „Chunyun“.
Kinijos transporto ministerijos atstovai praneša, kad šiemet numatoma apie 0,6 proc. daugiau kelionių nei 2018 m. Į didžiąją dalį kelionių – apie 2,46 milijardo – kinai vyksta automobiliais.
Daugiau žmonių šiemet vyksta traukiniais, prognozuojama 8,3 proc. daugiau kelionių nei pernai – 413 milijonų. Dar 73 milijonai pasirenka oro transportą. Bet kurioje kitoje valstybėje toks keliautojų srautas sukeltų didelių infrastruktūros sunkumų, tačiau Kinija geriau nei bet kuri kita šalis prisitaikiusi suvaldyti masių srautus, rašo CNN.
Išmanūs bilietai, daugiau skrydžių
Valstybinė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“ praneša, kad Kinija, jau ir taip turinti ilgiausią pasaulyje geležinkelių tinklą, praėjusių metų pabaigoje atidarė dar 10 naujų geležinkelio linijų, kad lengviau susitvarkytų su šventine kelionių karštine.
Dabar šalies greitojo geležinkelio linijų ilgis siekia 29 tūkst. kilometrų. Transporto ministerija praneša, kad 4787 traukinių maršrutai veikė iki šventinio laikotarpio ir 4860 po jo, daugiausia kursuos greitieji traukiniai.
Siekiant sumažinti grūstis traukinių stotyse, pasitelktos naujos technologijos, tokios kaip veido atpažinimo sistema bei keliavimas be bilieto.
„Bloomberg” pastebi, kad nors technologijos sumažino poreikį stovėti eilėse, tačiau kelia problemų neturintiems prieigos prie interneto arba tais atvejais, kai žmonėms ilgai tenka įrodinėti, kad jie nėra robotai.
Įprastai kinai rezervuoja kelionės bilietus šventiniam sezonui prieš keletą mėnesių, kad išvengtų prieš šventes labai išaugusių kainų.
Prognozuojama, kad apie 73 mln. keliautojų rinksis oro transportą, tačiau dar milijono skrydžių prireiks, kad išgabentų juos į norimas vietas – dešimtadaliu daugiau nei pernai. 10 didžiųjų šalies oro uostų veiks 24 valandas per parą.
Šalies greitkeliuose taip pat rengiamasi suvaldyti neišvengiamą eismo sumaištį. Kinijos transporto viceministras Liu Xiaomingas žiniasklaidai sakė, kad praėjusių metų pabaigoje Kinijoje buvo 4.86 mln. kilometrų kelių, kuriuose elektromobilių vairuotojams įrengta 7400 įkrovimo stotelių, rašo „CNN”.
Keliaus atostogauti
Keliautojai neapsiribos tik Kinija – apie 7 mln. žmonių planuoja šventiniu laikotarpiu keliauti į užsienį, iš viso daugiau kaip į 90 valstybių.
„Bloomberg” pastebi, kad daugeliui darbuotojų migrantų šis šventinis laikotarpis gali būti vienintelė proga grįžti namo ir aplankyti artimuosius.
Pastebima, kad kelionėse kinai nesugaiš labai daug laiko. Visų pirma dėl išplėsto greitųjų geležinkelių tinklo. Antra, nors iš kaimų į miestus dirbti išvykstančių žmonių skaičius toliau auga, tačiau vis daugiau jų renkasi darbo vietas arčiau namų.
Nemažai kompanijų kelia gamyklas iš brangių pakrančių regionų į Kinijos vidurio vietoves taip taupydami kaštus, todėl čia atsiranda vis daugiau darbo vietų, rašo „Bloomberg”.
Augant pragyvenimo lygiui daugiau kinų renkasi šiltesnius kraštus atostogoms per Naujųjų metų laikotarpį. Populiariausios kryptys – tropinė Hainano kurortų sala, dar vadinama „Kinijos Havajais”, ir pakrančių miestai, tokie kaip Siamenas.
Populiariausios užsienio kelionių kryptys – Tailandas ir Japonija, nedaug atsilieka Indonezija, Singapūras ir Vietnamas. Tačiau neaišku, ar dėl prekybos karo su JAV kinai ryšis vykti švęsti į Šiaurės Ameriką, pastebi „Bloomberg”.