„Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli mirė sulaukęs 65 metų nuo „imuninės sistemos disfunkcijos“, kurią greičiausiai sukėlė marmalas. Jis buvo vienas pagrindinių asmenų, nulėmusių marmalizaciją ir vergo paso įvedimą ES“, – rašoma žinutėje feisbuke, kuria pasidalijo per šimtą vartotojų.
65 metų italų politikas, buvęs televizijos žinių diktorius, sunkiai sirgo ir nuo praėjusių metų gruodžio 26 dienos buvo gydomas ligoninėje dėl imuninės sistemos sutrikimo.
Anksčiau jis sėkmingai pasveiko nuo leukemijos, tačiau sveikata išliko politiko silpnąja vieta.
D.Sassoli rugsėjį per EP plenarinę sesiją sunkiai susirgo plaučių uždegimu ir turėjo atsigulti į ligoninę. Jis sugrįžo į Italiją atsigauti, bet atkrito ir jau kurį laiką negalėjo eiti savo pareigų.
Nusilpnino liga
Leukemija yra kaulų čiulpų ir kraujo piktybinis susirgimas. Terminas leukemija kilęs iš graikų žodžių leukos, reiškiančio baltas, ir haima, reiškiančio kraujas, ir panaudotas aprašant ligonius su dideliu leukocitų skaičiumi.
Skiriamos keturios pagrindinės leukemijų grupės: mieloidinės ir limfoidinės, priklausomai nuo leukocitų rūšies. Taip pat jos gali būti ūminės ir lėtinės.
Taigi gali būti ūminės bei lėtinės mieloidinės eilės ir ūminės bei lėtinės limfoidinės eilės leukemijos.
Net ir negydomų, leukemija sergančių ar sirgusių, pacientų imuninė sistema nevisavertė ir imlumas infekcijoms didesnis nei sveikų žmonių.
-
„Pfizer“ ir „BioNTech“ išbandys kombinuotą vakciną nuo koronaviruso ir gripo
-
Ketvirtoji COVID-19 vakcinos dozė: kam skiepytis privalu, o kam nebūtina – kaip nuspręsti?
-
R.Požėla: pareigūnų mirtys gali būti susijusios su COVID-19 pandemija
-
Epidemiologė D.Razmuvienė apie šiųmetį gripo sezoną: „Atsipalaiduoti negalima“
Kas yra imunitetas?
Kiekvienas žmogus, taip pat ir gyvūnas, turi specialią organų bei audinių sistemą, vadinamą imunine sistema arba imunitetu, kuris organizmą apsaugo nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitų genetiškai „svetimų“ medžiagų.
Imunitetas nėra kažkoks vienas organas ar veiksnys – jį sudaro kraujo ląstelės, limfmazgiai, blužnis, kepenys, užkrūčio liauka.
Visi jie turi savo funkcijas imuninės sistemos veikloje, kad veiktų ir formuotųsi imunitetas.
Imuninė sistema geba atpažinti svetimas (infekcines ir neinfekcines) medžiagas, jas identifikuoti bei pašalinti iš organizmo.
Imunitetas ypatingas tuo, kad jis būna dvejopas: įgimtas ir įgytas.
Įgimtas imunitetas yra paveldimas, todėl kartais vadinamas genetiniu.
Tokio imuniteto pavyzdys gali būti tai, kad žmogus neužsikrečia gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjais (pvz., šunų arba galviju maru) ir neserga jų ligomis.
Analogiškai – daugelis gyvūnų yra neimlūs žmogaus infekcinių ligų sukėlėjams. Įgimtas imunitetas susiformavo per ilgą makroorganizmų (žmogaus, gyvūno, augalo) ir mikroorganizmų (bakterijų, virusų) tarpusavio sąveikos evoliucijos laikotarpį.
Įgytas imunitetas turi būdingą specifiškumą – jis yra jautrus kitų infekcinių ligų sukėlėjams.
Imunitetas įgyjamas dviem būdais: persirgus tam tikra infekcine liga arba organizmą vakcinuojant nuo tos ligos.
COVID-19 vakcinos veiksmingai apsaugo nuo sunkių ligų, o už stipresnį natūraliu būdu įgytą imunitetą (persirgus liga) dažnai yra mokama didelė kaina.
Poveikis neužfiksuotas
Vakcinos, kaip ir visi vaistai, gali turėti šalutinį poveikį, tačiau tarp JAV Europoje ir Lietuvoje registruotų vakcinų nėra nė vienos, kuri galėtų „susilpninti imunitetą“.
Prieš vakcinoms patenkant į rinką, jų kūrimas vyksta laboratorijoje bei atliekant klinikinius tyrimus, kurių metu tiriamas vakcinos saugumas ir efektyvumas.
Visos vakcinos praeina net kelias jų kūrimo stadijas.
Pirmojoje klinikinių tyrimų fazėje dalyvauja kelios dešimtys sveikų tiriamųjų. Nustatomas veikliųjų medžiagų saugumas, poveikis imuninei sistemai ir kt.
Antrojoje klinikinių tyrimų fazėje vakcina yra skiriama keliems šimtams žmonių, priklausančių skirtingoms asmenų grupėms, pavyzdžiui, vaikams ir senjorams. Kelis mėnesius trunkančiuose tyrimuose stebimas vakcinos poveikis, nepageidaujami reiškiniai.
Trečiojoje klinikinių tyrimų fazėje dalyvauja iki kelių ar keliasdešimt tūkstančių tiriamųjų, todėl ši klinikinių tyrimų fazė trunka ilgiausiai. Įvertinamas vakcinos veiksmingumas, kokia dalis paskiepytų žmonių nesuserga liga, ar vakcina saugi, kokie galimi reti šalutiniai reiškiniai.
Ketvirtojoje klinikinių tyrimų fazėje stebimas jau registruotos vakcinos ilgalaikis naudingas ir nepageidaujamas poveikis bei vertinama, kokia yra jos sąveika su kitais vartojamais vaistais.
Visi registruoti ir rinkai pateikti vaistai, įskaitant vakcinas, ES yra atidžiai stebimi.
Statistiškai vakcinų šalutinis poveikis yra retas arba labai retas. COVID-19 vakcinų, kurių rinkodaros leidimas suteiktas, kaip ir visų vaistų, saugumas ir veiksmingumas griežtai stebimi pagal ES nustatytą vaistų stebėsenos sistemą.
Gelbsti gyvybes
JAV Indianos pagrindinio urbanistinių tyrimų universiteto ekonomikos profesorė Sumedha Gupta kartu su komanda sukūrė tyrimo modelį, leidžiantį prognozuoti, kiek šalyje nuo koronaviruso būtų mirę žmonių, jei nebūtų išrastos vakcinos.
Modelyje lyginami aukšti ir žemi skiepijimo rodikliai.
Atlikdami analizę, mokslininkai atsižvelgė į rodiklius, turinčius įtakos koronaviruso plitimo greičiui, pavyzdžiui, oro sąlygas, gyventojų tankio skirtumus, sezoninius socialinio elgesio pokyčius ir nefarmacines intervencijas, tokias kaip karantinas, privalomos kaukės, pramogoms ir verslui taikomi ribojimai.
Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad imunitetas nesusidaro iš karto – tam reikia laiko.
Modelis ganėtinai tiksliai apskaičiavo, kad mirčių skaičiaus prognozės nuo realios situacijos skyrėsi vos 2 procentais.
Tuomet modelyje buvo „išjungtas“ vakcinacijos efektas, kad būtų galima apskaičiuoti, kiek mirčių galėtų nusinešti virusas.
Mokslininkai paskaičiavo, kad nuo vakcinacijos šalyje starto iki gegužės 9 dienos vien JAV vakcinos išgelbėjo 140 tūkst. gyvybių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
