„MarineTraffic“ ir LSEG tarnybų duomenimis, penki tanklaiviai nustojo plaukioti netoli Kinijos uostų, dar septyni – prie Singapūro krantų, o likusieji – prie Rusijos krantų Baltijos jūroje ir Tolimuosiuose Rytuose.
Iš viso penktadienį sankcijos buvo taikomos 183 laivams, o tai, analitikų teigimu, sudaro 10 proc. pasaulio naftos tanklaivių laivyno.
Dar 25 naftos tanklaiviai buvo imobilizuoti pagal ankstesnius sankcijų paketus.
Dėl to jau padidėjo krovinių vežimo kainos. Vidutinės vienos dienos pajamos iš vieno supertanklaivio pirmadienį, palyginti su ankstesne diena, šoktelėjo 10 proc. iki 26 000 JAV dolerių.
Anksčiau agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad Indija, viena pagrindinių Rusijos naftos pirkėjų nuo karo pradžios, ketina nebepriimti tanklaivių, kuriems JAV taiko sankcijas. Aukšto rango Indijos pareigūnas žurnalistams sakė, kad laivams, kuriems taikomos sankcijos, bus uždrausta iškrauti krovinius. Ši nuostata nebus taikoma laivams, frachtuotiems iki sausio 10 d., jeigu jie bus iškrauti iki kovo 12 d.
Taip pat kilo problemų dėl naftos tiekimo į Kiniją – antrąją pagrindinę Rusijos naftos pirkėją. Stebėjimo platformos Kpler duomenimis, trys tanklaiviai, kurie nustojo plaukioti įvedus sankcijas ir išmetė inkarą rytiniuose Kinijos vandenyse, gabena daugiau kaip 2 mln. barelių rusiškos naftos.
Praėjusį penktadienį JAV įvedė plačiausias sankcijas Rusijos energetikos sektoriui. Prekybininkai ir ekspertai jau pirmąją dieną užsiminė, kad tai gali labai apsunkinti prekybą nafta su Indija ir Kinija – pagrindinėmis Rusijos naftos pirkėjomis prasidėjus karui Ukrainoje.
-
Pavojingi Kremliaus žaidimai Baltijos jūroje: ką žinome apie Rusijos „šešėlinį laivyną“
-
Vokietija pradėjo Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivio gelbėjimo operaciją – tempia tolyn nuo kranto
-
Kremlius piktinasi: JAV sankcijos destabilizuos energijos rinką
-
Kas vyksta: Indija kaip ir Kinija atsisakė priimti tanklaivius su rusiška nafta, kuriai taikomos sankcijos
