Anot straipsnio, kai kuriais atvejais Maskva ir Kyjivas naudojasi tarpininkų paslaugomis, įskaitant Turkiją, Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus, Saudo Arabiją, Vatikaną ir Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą.
Tačiau karinės derybos dažniausiai vyksta tiesiogiai, tarp atskirų atstovų, įskaitant sunkius ir nemalonius susitikimus Ukrainos ir Rusijos pasienyje bei Stambule, taip pat pokalbius telefonu, leidiniui teigė kai kurie Ukrainos pareigūnai. Nė viena pusė nelinkusi viešai skelbti, kad egzistuoja šie „užkulisiniai kanalai“.
-
Iš Mariupolio pasprukusio senjoro išpažintis: rusai pavertė jį mirusiųjų miestu, gatvės buvo pilnos lavonų
-
„The Washington Post“: Europa rimtai kalba ne apie Ukrainos pergalę, o apie jos išlikimą
-
Tikimės toliau vieningai padėti Ukrainai, sveikindama Slovakijos vyriausybę sako premjerė
-
Rusija didina gamybos pajėgumus ir stato karines gamyklas visoje šalyje
-
J. Bidenas ragina JAV Atstovų Rūmų pirmininką patvirtinti paramą Izraeliui ir Ukrainai
-
G. Nausėda su ES lyderiais aptars milijardinį paramos paketą Ukrainai, sankcijas Rusijai
-
Rusija pradėjo naudoti naujus dronus prieš Ukrainą: kas žinoma apie „Italmas“, vadinamus „vejapjovėmis“?
-
Gubernatorius: per rusų atakas Ukrainos Chersono srityje žuvo 2 žmonės, įskaitant vaiką
„Tai labai, labai emociškai sunku“, – pažymėjo Dmytro Jusovas, Ukrainos karinės žvalgybos karininkas, vadovaujantis koordinavimo centrui, prižiūrinčiam derybas dėl apsikeitimo belaisviais.
„Jie yra priešai, bet jei kalbame apie derybų procesą, šį interesų konfliktą reikia įveikti. Suprantame, kad nesvarbu, kas nutiktų, nesvarbu, kokie santykiai dabar yra, mes, ukrainiečiai, esame suinteresuoti, kad mūsų gynėjai būtų grąžinti, ir jei atsisakysime visų komunikacijos kanalų, negalėsime to padaryti“, – pridūrė jis.
Tarpininkai – atsarginis variantas
Rusijai brutaliai bandant nuversti Ukrainos vyriausybę ir užgrobti jos teritoriją, deryboms dėl karo užbaigimo lieka nedaug erdvės. 2022 m. kovo mėn. kelios oficialios taikos derybos žlugo. Vietoje to Ukraina ir Rusija grįžo prie pagrindinių abipusių interesų klausimų, įskaitant apsikeitimą karo belaisviais.
Iš Rusijos pusės deryboms dėl apsikeitimo karo belaisviais vadovauja prie Rusijos gynybos ministerijos veikiantis koordinavimo centras, kuriam priklauso ir Rusijos saugumo tarnyba. Pasak D.Jusovo, už konkrečių belaisvių paleidimą pasisako kai kurie Rusijos politikai ir kovotojų grupės.
Ženevos konvencijose numatyta, kad, pasibaigus karo veiksmams, karo belaisviais keičiamasi. Tačiau, anot su „The Washington Post“ kalbėjusio D.Jusovo, Ukraina nori kuo greičiau grąžinti į nelaisvę paimtus kovotojus, nes, Jungtinių Tautų duomenimis, jie sistemingai kankinami. Nė viena pusė nepraneša, kiek karių pateko į nelaisvę.
Apsikeitimas belaisviais, taip pat apsikeitimas žuvusių karių kūnais, daugiausia vyksta Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Sumų regione – vieninteliame Ukrainos ir Rusijos sienos ruože, kuriame Rusijos kariai nebando aktyviai veržtis į priekį. Nepaisant to, apšaudymai vyksta kasdien, o bet kokio kontakto metu skelbiamos paliaubos.
Maždaug du kartus per mėnesį Rusijos ir Ukrainos gelbėtojai į pasienį atgabena šaldytuvus su kūnais, čia juos iškrauna ir perkrauna, žurnalistams atskleidė Olehas Kotenka, Ukrainos pareigūnas, kuris iki rugsėjo mėnesio buvo atsakingas už dingusių karių perdavimą ir paiešką.
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ekspertai tikrina dokumentus, o Rusijos ir Ukrainos saugumo pareigūnai stebi, sakė jis.
O.Kotenka: mums reikia dėl ko nors susitarti su priešu, dėl humanitarinių misijų... Priešingu atveju, 1700 žmonių nebūtų palaidoti oriai, kaip didvyriai.
„Su Rusijos puse derinamas laikas, vieta ir kūnų skaičius“, – pabrėžė O.Kotenka.
Pasak pareigūno, šią kontakto liniją Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas inicijavo 2022 m. vasarą.
„Mums reikia dėl ko nors susitarti su priešu, dėl humanitarinių misijų“, – pažymėjo O.Kotenka ir pridūrė, kad priešingu atveju, „1700 žmonių nebūtų palaidoti oriai, kaip didvyriai“.
Turkija tapo pagrindine vieta, kur abi pusės gali derėtis, kai atsiduria aklavietėje. Ji buvo pasirinkta kaip neutrali teritorija po to, kai 2022 m. kovo mėn. trumpas taikos derybų raundas Baltarusijoje buvo tiesiog sužlugdytas, kai keli Ukrainos delegacijos nariai paslaptingai susirgo.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sėkmingai užmezgė ryšius su Maskva ir Kyjivu, pasmerkdamas Rusijos invaziją ir atmesdamas Vakarų sankcijas bei veikdamas kaip Rusijos finansų sektoriaus laidininkas. Stambule įvyko keli vieši Ukrainos ir Rusijos pareigūnų susitikimai, tačiau informacija apie juos dažnai neatskleidžiama, o bendras jų skaičius nežinomas.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas buvo vienas iš pareigūnų, vedusių derybas Stambule. Etninis Krymo totorius, laisvai kalbantis turkiškai, R.Umerovas užmezgė ryšius Turkijoje, kai derėjosi dėl Krymo totorių kalinių paleidimo po 2014 m. Rusijos invazijos į pusiasalį.
Sudaryti sandorį padėjo Saudo Arabija ir Turkija. D.Jusovo nuomone, jų dalyvavimas sumažino tikimybę, kad Rusija atsisakys sandorio, nes nenorės supykdyti dviejų svarbių Maskvos partnerių.
Po kelis mėnesius trukusių derybų 2022 m. liepos mėn. buvo paskelbta apie susitarimą dėl grūdų tiekimo.
„The Washington Post“ pažymėjo, kad, pasak derybose dalyvavusio Ukrainos infrastruktūros ministro pavaduotojo Jurijaus Vaskovo, derybose dalyvavusių ukrainiečių ir rusų individualių susitikimų dėl grūdų nebuvo. Vietoje to derybos vyko keturšaliu formatu: Turkija, Jungtinės Tautos, Ukraina ir Rusija, kuriai atstovavo Gynybos ministerijos atstovai.
Anot D.Jusovo, po grūdų derybų kuluaruose vykusių diskusijų susitarta dėl didžiausio iki šiol apsikeitimo kaliniais: 2022 m. rugsėjo mėn. 215 ukrainiečių ir 10 užsienio kovotojų buvo iškeisti į 55 rusų karininkus ir prorusišką Ukrainos politiką bei V.Putino sąjungininką Viktorą Medvedčuką.
Sudaryti sandorį padėjo Saudo Arabija ir Turkija. D.Jusovo nuomone, jų dalyvavimas sumažino tikimybę, kad Rusija atsisakys sandorio, nes nenorės supykdyti dviejų svarbių Maskvos partnerių.
Paskutinis žinomas apsikeitimas karo belaisviais – po 45 žmones iš abiejų pusių – įvyko liepos mėn.
„Derybos negali vykti taip, kad viena pusė gautų daugiau ar mažiau, – pabrėžė D.Jusovas. – Kiekviena pusė turi sugebėti įrodyti, kad kažką laimėjo.“
Kitas tarpininkas yra Šventasis Sostas – Vatikanas. Ukraina per Katalikų bažnyčią siekia, kad būtų grąžinti visi nekovojantys asmenys, įskaitant virėjus, medikus ir kitus žmones. Pagal Ženevos konvencijas nekovojantys asmenys neturėtų būti imami į nelaisvę.
Vatikanui, kuris mieliau bendrauja su religinėmis institucijomis, retai pasitaikantis žingsnis – praėjusią vasarą Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas buvo pakviestas susitikti su popiežiumi Pranciškumi. Pasak D.Jusovo, Vatikano darbas dėl nekovotojų grąžinimo vis dar „vyksta“.
Ukraina siunčia pranešimus ir pavardžių sąrašus popiežiaus nuncijui Kyjive arkivyskupui Visvaldui Kulbokui, kuris juos per Šventąjį Sostą siunčia Rusijos stabiatikių Bažnyčiai Maskvoje, sakė Ukrainos pareigūnas. Tuo tarpu Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas perduoda žinią Kremliui.
Šį mėnesį Kataras padėjo užtikrinti keturių ukrainiečių vaikų grąžinimą iš Rusijos ir tapo trečiąja šalimi po Turkijos ir Saudo Arabijos, tarpininkavusia sėkmingam Rusijos ir Ukrainos susitarimui, atkreipė dėmesį „The Washington Post“.
Vienas iš sandoryje dalyvavusių pareigūnų sakė, kad Kataras įsikišo dėl situacijos sudėtingumo.
Kovo mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderius Vladimirui Putinui ir Rusijos vaikų ombudsmenei Marijai Lvovai-Belovai, kaltindamas juos karo nusikaltimais, susijusiais su priverstiniu Ukrainos vaikų perkėlimu. Rusija kategoriškai neigia šiuos kaltinimus.
Paprastai Rusija atiduoda vaikus tik jų globėjams arba teisėtiems atstovams, t.y. tėvai arba kiti giminaičiai turi atvykti į Rusiją, o tai karo metu gali būti neįmanoma.
Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas ir jo kolegė iš Rusijos Tatjana Moskalkova bendrauja dingusių vaikų klausimu, tačiau, pasak D.Lubineco, tai nedavė jokių rezultatų. Jie du kartus susitiko asmeniškai – 2022 m. spalio mėn. prie Ukrainos ir Rusijos sienos ir sausio mėn.
Tačiau nuo kovo mėn. į Ukrainą vis grįžta vaikų grupės. Jie išlaipinami tolimajame vakariniame Ukrainos ir Baltarusijos sienos ruože, pereina jį pėsčiomis, o Ukrainoje juos pasitinka nevyriausybinė organizacija „Gelbėkit Ukrainą“.
D.Lubinecas atsisakė nurodyti, kaip grąžinami per Baltarusiją atvykę vaikai, tačiau pastebėjo, kad tai tapo lengviau po to, kai buvo išduotas V.Putino arešto orderis.
„Dabar ne laikas išsamiai pasakoti, kaip tai vyksta“, – reziumavo ombudsmenas.
Prasidėjus Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą, oficialusis Kijevas dėjo daug pastangų, kad įtikintų Rusijos pusę nutraukti neišprovokuotą agresiją prieš ukrainiečius ir išvesti savo karius. Šalių kontaktai buvo nesėkmingi, nes Maskva kategoriškai atsisakė grįžti prie 1991 m. sienų.
Kiek anksčiau RAND korporacijos analitikai Raphaelis S.Cohenas ir Gianas Gentile'as pareiškė, kad kompromisas su Rusija ir taikos susitarimas, kuriame numatytos nuolaidos agresoriui, neturi jokio pagrindo.
Savo ruožtu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pažymėjo, kad derybų su Maskva tema oficialioje ir neoficialioje retorikoje neegzistuoja, apie ją net neužsimenama.
