Nuo 1993 metų į Rusiją atvyko daugiau kaip 13 mln. imigrantų, 2000-aisiais kilęs naftos bumas išaugino darbuotojų poreikį – šias darbo vietas užėmė atvykėliai, nes vietinių jau nepakako.
Tačiau dabar beveik visiems visuomenės sluoksniams priklausantys rusai garsiai piktinasi, kad atvykėliai pakeitė Rusijos miestų veidą.
Po to, kai imigrantas iš Azerbaidžano Maskvoje nužudė jaunuolį, kilo nauja pasipiktinimo banga. Kai tik policija išplatino nusikaltimo vaizdo įrašą, minia pasipiktinusių žmonių ieškodami žudiko suplūdo į daržovių prekybvietę.
Tačiau dabar visiems visuomenės sluoksniams priklausantys rusai garsiai piktinasi, kad atvykėliai pakeitė Rusijos miestų veidą.
Pastaruosius 22 metus šalį purto politiniai ir ekonominiai sukrėtimai, todėl Rusija niekaip negali nuspręsti, ką jai daryti: susigrąžinti supervalstybės statusą, ar kurti komfortišką, europietišką šalį.
Po Sovietų sąjungos žlugimo atsiradusį vakuumą dalis rusų bando užpildyti grįždami prie slaviškų šaknų. Šiame fone vis garsiau skamba balsai, reikalaujantys sumažinti pinigų srautus Šiaurės Kaukazo respublikoms, įvesti vizas ir taip sustabdyti imigrantų antplūdį.
Šios nuotaikos verčia nervintis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuriantį ambicingą regioninės prekybos aljansą. Šiuos planus jam tenka derinti su augančia neapykanta imigrantams.
Dviprasmiška prezidento, kuriam tenka aiškintis dėl ekonomikos lėtėjimo, korupcijos ir biurokratijos, pozicija erzina vis daugiau rusų.
Esant tokioms nuotaikoms, vienas Rusijos nacionalistų lyderių, Vladimiras Toras, pareiškė tikintis, kad į „Rusų maršą“ – kasmetinę nacionalistų akciją, šiemet ateis apie 30 tūkst žmonių – triskart daugiau, nei praėjusiais metais.
Aukštosios ekonomikos mokyklos atstovė Julija Florinskaja leidiniui sakė, kad migracijos politiką reikia keisti, nes į Rusiją atvyksta vis daugiau neišsilavinusių, ir net kalbos nemokančių žmonių.
Tuo metu kai kurie Rusijos ekspertai aiškina, kad, nepaisant dabartinės situacijos, Rusija turi tapti dar atviresnė atvykėliams.
