Naujienų agentūra „The Associated Press“ (AP) pranešė, kad patikimas Jungtinės Karalystės saugumo šaltinis teigia, jog policija, tirianti apnuodijimus, atpažino keletą su tuo susijusių rusų agentų.
Esą buvo peržiūrėti šimtai valandų stebėjimo kamerų įrašų iš Solsberio, kur samdyti žudikai bandė nužudyti Sergejų Skripalį, iš oro uosto ir kitų vietų, pro kurias galima patekti į šalį.
Britų institucijos atsisakė komentuoti AP pranešimą. Vis dėlto Jungtinės Karalystės valdžia yra įsitikinusi, kad Rusija yra atsakinga už kilusį žiaurumo proveržį.
Dawn Sturgess, trijų vaikų motina, liepos 8 d. mirė nuo to paties nuodo, kuriuo Kremliaus pasamdytas žudikas prieš keletą mėnesių Solsberyje nesėkmingai bandė nužudyti buvusį Rusijos agentą S.Skripalį ir jo dukterį Juliją.
D.Sturgess ir jos sugyventinis Charlie Rowley susirgo liepos 1 d. po kontakto su „Novičiok“ nuodu. Moteris mirė po savaitės, o vyras buvo paleistas iš ligoninės liepos 20 d.
Policija įsitikinusi, kad žudikas užtepė stiprios nervus paralyžiuojančios medžiagos ant S.Skripalio namų durų ir tada kvepalų buteliuką su jame esančiais likusiais nuodais išmetė Solsberyje ar jo apylinkėse.
Tyrėjai mano, kad britų pora, pagarsėjusi naršymu po šiukšlynus ieškodama sendaikčių, kuriuos būtų galima parduoti, rado kvepalus. Manoma, kad D.Sturgess jais pasipurškė.
Skripaliai išgyveno, o britų medikai su biologinių ginklų ekspertų pagalba ilgai kovojo, kad išgelbėtų jų gyvybes.
Jungtinės Karalystės vidaus reikalų sekretorius Sajidas Javidas apkaltino Rusiją naudojantis Britanija kaip „nuodų sąvartynu“, o pareigūnai D.Sturgess mirtį laiko nužudymu.
Rusija – vienintelė „Novičiok“ gamintoja
Mirtino nuodo pavadinimas kilęs iš rusiško žodžio „naujokas“, nes „Novičiok“ buvo nauja, pagerinta nervus paralyžiuojanti medžiaga, 1970–1980 m. sukurta Sovietų Sąjungoje per patį Šaltojo karo įkarštį, kad būtų panaudota prieš NATO pajėgas.
Medžiaga suveikia per minutę, užblokuodama nervų signalus į raumenis ir sukeldama paralyžiuojančius traukulius. Ji sustabdo kvėpavimą ir dažniausiai nužudo.
„Novičiok“ gali būti skysčio pavidalo, bet taip pat manoma, kad gali egzistuoti kaip kietoji medžiaga, kurią galima paskleisti į aplinką ypač smulkiais milteliais.
Britų institucijos įsitikinusios, kad medžiaga galėjo patekti į Skripalių organizmą per odą nuo durų rankenos, išteptos „Novičiok“. Šis nuodas yra ilgai išliekantis, greitai neišsisklaido ir neyra.
S.Skripalis buvo dvigubas britų žvalgybos tarnybos MI6 agentas. Jis buvo pagautas ir įkalintas Rusijoje, bet po to paleistas per apsikeitimą su rusais žvalgybininkais, pagautais Vakarų tarnybų.
Po mainų jis tikru vardu kelerius metus gyveno ramiame ir vaizdingame Solsberio mieste, pagarsėjusiame savo katedra.
Būtent ten, parke, jis ir jo iš Rusijos atvykusi dukra buvo rasti be sąmonės ir vos gyvi. Britų institucijos teigia, kad pasikėsinimas į S.Skripalį buvo kerštas už jo išdavystę ir kad Rusijos prezidentas V.Putinas greičiausiai pats ir užsakė nužudymą.
Gydytojai nesuprato Skripalių būklės priežasties, bet po biologinio ginklo laboratorijų Porton Daune atliktų testų nuspręsta, kad abu pacientai tapo siaubingos nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ aukomis.
Po savaitės trukusios intensyvios priežiūros daktarai sugebėjo išgelbėti abiejų rusų gyvybes, tačiau jie jaus padarinius visą likusį gyvenimą.
Cheminio ginklo draudimo organizacija patvirtino Jungtinės Karalystės tyrimą dėl nervus paralyžiuojančios medžiagos, panaudotos bandant nunuodyti S.Skripalį. Organizacija teigė, kad medžiaga buvo „labai skaidri, ilgai išliekanti ir atspari oro sąlygoms“.
Jos sukūrimas reikalauja tokios sudėtingos ir brangios technikos, kad tik valdžios remiamas asmuo gali turėti tokius išteklius, o Rusija yra žinoma kaip vienintelė nervus paralyžiuojančios medžiagos gamintoja.
Buvęs Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas pasakė: „Nėra jokių abejonių dėl to, kas buvo panaudota“.
Jis pridūrė: „Nelieka kito paaiškinimo, kas už tai atsakingas – tik Rusija turi galimybes, motyvą ir patirtį“.
Maskva neigia bet kokį dalyvavimą pasikėsinime į Skripalių gyvybes, bet Kremliaus melagingi atsakymai įsiutino britų valdžią. Londonas ir kitos Vakarų sąjungininkės išsiuntė daugybę Rusijos diplomatų, ir tai buvo didžiausias toks išsiuntimas nuo Šaltojo karo pabaigos.
Po paskutinio nunuodijimo Rusija vėl paneigė bet kokį dalyvavimą ir pasakė, esą britų institucijos galėjo surežisuoti apnuodijimus, kad smogtų Rusijos įvaizdžiui prieš pasaulio futbolo čempionatą.
Ilgas Maskvos nuodų šleifas
Tačiau pasaulis jau įprato prie piktinančių Kremliaus melų, įmantrių iškraipymų ir neįtikimų kaltinimų rutinos, kuri kartojasi, kai tik Maskva apkaltinama tokiais nusikaltimais kaip Malaizijos keleivinio lėktuvo numušimas virš Ukrainos.
Bet Jungtinė Karalystė nekaltina Maskvos vėl tyčia naudojant „Novičiok“. Iš tiesų Londonas teigia, kad tai tikriausiai buvo nelaimingas atsitikimas, kurį nulėmė aplaidus Kremliaus pasiuntinių elgesys.
Toks neatsargumas praeityje dažnai padėdavo atpažinti Kremlių kaip kaltininką. Pavyzdžiui, nenuginčijamų įrodymų šleifas parodė, kad būtent Rusijos kariai paleido raketą, numušusią „Malaysia Airlines“ lėktuvą virš Donbaso 2014 metais.
Vidaus reikalų sekretorius S.Javidas konstatavo: „Dabar atėjo laikas Rusijos valstybei prisipažinti ir tiksliai paaiškinti, kas vyksta.“
Mat Jungtinė Karalystė iš patirties žino apie Rusijos ilgą, beveik maniakišką nuodų naudojimo norint atsikratyti nereikalingais žmonėmis istoriją, kuria ji kartais net giriasi.
Jungtinėje Karalystėje buvo rasti nepaneigiami įrodymai, pripažinti visame pasaulyje, kad du Kremliaus agentai panaudojo radioaktyvųjį polonį 2006 m. nužudydami buvusį Rusijos žvalgybininką Aleksandrą Litvinenką.
Šiais įrodymais abejoja tik tokios šalys kaip Venesuela, Baltarusija, Kuba ir Zimbabvė.
Britų tyrėjai atpažino žudikus ir atsekė vietas, kur jie buvo apsistoję savo apsilankymo Londone metu. Ant lėktuvo, kuriuo jie skrido iš Rusijos į Jungtinę Karalystę, sėdynių buvo rasti neginčijami radioaktyvumo pėdsakai, palikti jų vežto polonio.
Bet Rusija atsisakė išduoti agentus Jungtinės Karalystės teismui, o vienas žudikų buvo apdovanotas deputato postu Rusijos Valstybės Dūmoje.
2004 m. provakarietiškas kandidatas į Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, kuris, kaip rodė balsai, galėjo laimėti rinkimus prieš V.Putino palaikomą Viktorą Janukovyčių, buvo nunuodytas – kaip manoma, per vakarienę.
Jis išgyveno tikriausiai dėl to, kad išvėmė maistą, ir jam buvo paskirtas savaites trukęs intensyvaus gydymo kursas Austrijos ligoninėje.
Nuodai buvo atpažinti kaip dioksinas, pavadinimu 2,3,7,8-tetrachlorodibenzo-p-dioksinas, pagamintas vienoje iš vos kelių aukštųjų technologijų įmonių pasaulyje. Viena iš jų buvo Rusijoje.
V.Juščenka laimėjo rinkimus, bet jo veidas ir kūnas liko nepagydomai sudarkyti.
Nuodijo Ukrainos kovotojus už laisvę
Kremlius yra nužudęs daugybę nepaklusnių ukrainiečių. Vienas iš jų buvo karo metais pasižymėjęs nacionalistų vadas Stepanas Bandera, kurio partizaninės pajėgos UPA (Ukrainos sukilėlių armija) kovojo prieš vokiečių, o vėliau ir sovietinę valdžią.
S.Bandera ir kitas įžymus Ukrainos politinis vadas Levas Rebetas buvo nužudyti pistoletu, šaudančiu cianido dujomis, kurios paskatina širdies smūgį.
Nužudymai buvo atskleisti tik po to, kai už juos atsakingas KGB agentas paprašė prieglobsčio Vakaruose ir prisipažino nužudęs šiuos du vyrus. Skrodimai ekshumuotuose kūnuose įrodė, kad jis sakė tiesą apie nunuodijimus.
Rusijos žvalgyba nuo jos ankstyviausių dienų, kai buvo žinoma kaip ČK, dažnai naudojo nuodus ir kūrė nepastebimus žudymo būdus nuo 1921 m. „Laboratorijoje numeris 12“, taip pat žinomoje „Kameros“ pavadinimu. ČK veikė šalia Maskvos KGB būstinės, kol jos nepakeitė įpėdinė – Federalinė saugumo tarnyba – Lubiankos gatvėje 2. V.Putinas pasirūpino, kad ji būtų dosniai remiama.
Buvęs KGB generolas Olegas Kaluginas, kuris paprašė prieglobsčio Jungtinėse Valstijose ir gyvena Vašingtone, prisipažino prižiūrėjęs nužudymą 1978 m., kai mirtinas ricinas, gautas iš „Kameros“, buvo panaudotas antikomunisto bulgarų žurnalisto, dirbusio BBC Londone, Georgijaus Markovo nužudymui.
Rusų bankininkas Ivanas Kivelidis, kuris įžeidė Kremlių, mirė 1995 m. pasinaudojęs telefonu, išteptu nuodais.
Jam buvo suleista mikroskopinė ricino granulė iš mechanizmo, paslėpto skėtyje.
O.Kaluginas taip pat kalbėjo apie Kameros sukurtą tepalą, tepamą ant daiktų, liečiamų taikinio, tokių kaip durų rankenos ir telefonai. Tikriausiai tokiu būdu „Novičiok“ ir pateko į S.Skripalių organizmą.
Rusų bankininkas Ivanas Kivelidis, kuris įžeidė Kremlių, mirė 1995 m. pasinaudojęs telefonu, išteptu nuodais.
2002 m. FSB nesivargino neigti, kad nužudė Čečėnijos partizanų vadą „Khattabą“, ištepdami laišką nuodais, kurie į jo organizmą pateko per odą.
Po to, kai Čečėnijos teroristai užėmė Maskvos teatrą 2002 m., FSB specialiosios pajėgos pripumpavo opiato fentanilo į teatrą, ir teroristai bei įkaitai greitai prarado sąmonę.
Pareigūnai nušovė 41 teroristą, bet 129 įkaitai užduso, kai FSB atsisakė pasakyti gydytojams jų slapto cheminio ginklo priešnuodį.
2004 m. du Rusijos opozicijos žurnalistai Ana Politkovskaja ir Andrėjus Babickis buvo nunuodyti, bandydami nuvykti iki teroristų išpuolio Beslano provincijos miestelio mokykloje.
Abu atgavo sąmonę ir išgyveno. Bet A.Politkovskaja, parašiusi knygą, kritikuojančią V.Putiną, vėliau buvo nušauta. Jos draugai įtaria, kai tai buvo įvykdyta valdžios užsakymu.
Neseniai Europos Žmogaus Teisių teismas stipriai sukritikavo Maskvą dėl nesėkmingo žurnalistės mirties tyrimo ir nurodė Rusijos valdžiai sumokėti 20 000 eurų kompensaciją Politkovskajos šeimai.
Politikas ir žurnalistas Jurijus Ščekočikinas, tirdamas asmenų korupciją V.Putino aplinkoje, mirė nuo nuodo, kurį jo šeima tiki buvusį panašiu į panaudotą prieš V.Juščenką.
Paslaptinga mirtis Jungtinėse Valstijose
Viešumas, gaubiantis pastaruosius Rusijos nuodų naudojimo atvejus, vėl sukėlė susidomėjimą Amerikos diplomato, kilusio iš Ukrainos, Konstantino Varvarivo mirtimi. Jis mirė netrukus po to, kai atsisakė dirbti KGB.
Generolas Kaluginas teigė, kad jis nusiuntė agentą pabandyti užverbuoti K.Varvarivą, tada dar JAV ambasadorių prie UNESCO Paryžiuje, kai jis 1977 m. lankėsi Tbilisyje, Gruzijoje.
O.Kalugino teigimu, KGB bandė šantažuoti K.Varvarivą, teigdami, kad turi įrodymų, jog jis bendradarbiavo su vokiečių okupacinėmis jėgomis Ukrainoje per Antrąjį pasaulinį karą.
Bet K.Varvarivas apie bandymą pranešė Amerikos saugumo tarnyboms, taip sukeldamas diplomatinį skandalą. Po penkerių metų jis netikėtai mirė nuo širdies smūgio. Jo dukra Viktorija visada įtarė, kad jo mirtis galėjo būti KGB kerštas.
KGB bandė šantažuoti K.Varvarivą, teigdami, kad turi įrodymų, jog jis bendradarbiavo su vokiečių okupacinėmis jėgomis Ukrainoje per Antrąjį pasaulinį karą.
Amerikos ukrainietis Jaroslavas Martyniukas, turintis patirties žvalgybos srityje, gerai pažinojo Varvarivų šeimą. Jis taip pat turėjo įtarimų ir, susitikęs generolą Kaluginą konferencijoje Vašingtone, paklausė, kas nutiko.
J.Martyniukas teigia, kad paklaustas, kaip žuvo Varvarivas, buvęs aukštas KGB pareigūnas jam pasakė: „Taip pat, kaip Litvinenka.“
Sulaukęs tokio intriguojančio atsakymo, J.Martyniukas nusprendė paraginti JAV institucijas atkreipti dėmesį į K.Varvarivo mirtį ir ekshumuoti jo kūną testams, kad būtų patikrinta, ar jis mirė natūraliai.
JAV centrinės žvalgybos valdybos šaltinis teigė, kad Kremlius kartais naudoja nuodus vietoje paprastesnių metodų, tokių kaip nušovimas, norėdamas, jog pasaulis žinotų, kad Rusija gali nužudyti savo oponentus klaikiai ir skausmingai.
Jungtinė Karalystė ir kitos Vakarų šalys praeityje neskubėdavo kaltinti Rusijos, nes tikėjosi, kad ignoruodamos tokius nusikaltimus jos galbūt pagerins santykius su Maskva.
Praėjo dešimtmetis, kol Londonas pradėjo išsamų tyrimą, kuris nustatė, kad Kremlius yra atsakingas už 2006 m. Aleksandro Litvinenko nunuodijimą radioaktyviomis medžiagomis.
Dabar Vakarai išmoko pamoką ir nebevengia kaltinti Rusijos.
Rusija ir toliau meluos ir piktinsis, kad nėra jokių nepaneigiamų įrodymų. O kaip kitaip?
Bet kuris rusas, turintis pakankamai drąsos tirti nusikaltimus, ieškoti prieglobsčio arba sakyti, kad Maskva yra atsakinga už bandymus nunuodyti, bus apšmeižtas Kremliaus kaip išdavikas ir melagis. Tik V.Putino prisipažinimas galėtų duoti „nepaneigiamus įrodymus“.
Bet Maskva savo meluose susipainiojo jau tiek daug kartų, kad pasaulis išmoko žiūrėti į Kremliaus neigimus skeptiškai.
Juk Maskva nuolat melavo, kad nieko nenutiko, kai ji nužudė tūkstančius žmonių viename iš įspūdingiausių ir siaubingiausių masinių nunuodijimų, kokius pasaulis yra matęs, kai 1986 m. Ukrainoje sprogo Černobylio branduolinis reaktorius.
Jungtinėje Karalystėje buvo pasiūlymų teikti karinę pagalbą Ukrainai kaip sankcijas Rusijai už mirtinų nuodų atgabenimą į šalį.
Atrodo, kad tai puiki idėja. Maskva negalėtų skųstis, kadangi, kaip V.Putinas daug kartų yra sakęs, Ukrainoje nėra jokių Rusijos pajėgų.
* * *
Šis straipsnis yra dalis projekto, skirto stiprinti demokratiją ir pilietinę visuomenę bei ryšius su ES Rytų partnerystės šalimis (Ukraina, Moldova, Gruzija) per nepriklausomos informacijos sklaidą pasitelkus šiuolaikinius sprendimus. Projektą įgyvendina Vilniaus politikos analizės institutas. Projektas finansuojamas iš Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.