Daugiau nei šimtas moterų pasinaudojo pasiūlymu.
„Ėmiausi šio darbo, nes prasidėjo karas, o kito darbo nebuvo“, – atvirai pasakojo 22 metų Krystyna.
Penkis mėnesius ji dirbo technike 470 metrų po žeme, aptarnaudama nedidelius elektrinius traukinius, kurie veža darbininkus daugiau kaip keturis kilometrus nuo keltuvo šachtos, iš kurios jie leidžiasi į anglies klodus.
Šachtos vadovybė paprašė „Reuters“ neviešinti jos pavadinimo ir nenurodyti apklaustųjų pavardžių.
Krystyna ryžosi imtis darbo tik įveikusi baimę palikti ketverių metų sūnų Denisą namuose su motina. Jos gimtasis Pavlohrado miestelis yra už 100 km nuo fronto, tačiau į jį dažnai pataiko rusų raketos.
Pasak jos, darbas įdomus, bet sunkus: dangčiai sunkūs, o garai gali būti nemalonūs. Tačiau atlyginimas geras, ir ji jaučia pareigą likti ir atlikti savo darbą už tuos, kurie išvyko kovoti.
Toje pačioje kasykloje dirbo ir jos mylimas vyresnysis brolis. Jis įstojo į kariuomenę praėjus dviem savaitėms nuo visiškos invazijos pradžios, pasakojo Krystyna ir pridūrė, kad labai dėl jo nerimauja.
„Mūsų vyrai buvo paimti į frontą, o dabar turime juos paremti: dabar kasykloje nebėra kam dirbti“, – sakė ji.
Ukrainos anglies pramonė, kadaise buvusi viena didžiausių Europoje, po Sovietų Sąjungos žlugimo dešimtmečius išgyveno nuosmukį. Centralizuotai valdoma vidaus rinka, kuriai ji tiekė anglį, staiga nustojo egzistuoti.
2014 m. Rusijos remiami sukarinti būriai rytų Ukrainoje užėmė daugelį anglių turtingų regionų. Po 2022 m. invazijos Rusija užėmė dar daugiau kasyklų.
Kasyklos savininkė ir didžiausia privati Ukrainos energetikos bendrovė DTEK teigia, kad beveik 3 000 iš 20 000 jos kasyklų darbuotojų kovoja.
Iš tūkstančių šios kasyklos ir netoliese esančios „seserinės“ kompanijos kalnakasių, išėjusių kovoti, 42 žuvo.
Nors prieš karą kasyklose dirbo keletas moterų, vyriausybė, laikydama šį darbą pernelyg fiziškai sunkiu, uždraudė joms dirbti po žeme – tokia politika buvo vykdoma nuo sovietmečio.
Karo metu panaikinus šį draudimą, dabar DTEK kasyklose po žeme dirba apie 400 moterų, nors tai sudaro tik 2,5 proc. visų po žeme dirbančių darbuotojų.
„Viską darome taip pat, kaip ir vyrai, išskyrus nebent ką nors labai sunkaus, ko negalime pakelti“, – sakė 43 metų Natalija, kuri taip pat dirba traukinių patikros technike.
Anksčiau ji dirbo elektronikos prekių parduotuvėje, kol prarado šį darbą, kai per pirmąjį invazijos šoką Ukrainos įmonės uždarė duris.
Kai Natalija nusprendė dirbti kasykloje, jos 19-metis sūnus jau metus dirbo gretimoje kasykloje.
„Tiesą sakant, įtikinėjau jį neiti ten dirbti“, – prisiminė ji, bet dabar sakė, kad mielai dirba kasykloje ir planuoja likti net ir po karo.
