Turkijos parlamentas per posėdį, kuris tęsėsi iki gilios nakties, atidavė paskutinį balsą, reikalingą Suomijai įstoti į NATO, gerokai išplėsdamas aljanso sieną su Rusija. Tai strateginis pralaimėjimas jos prezidentui Vladimirui Putinui. Praėjusiais metais įsiveržęs į Ukrainą jis aiškiai parodė, kad ketina blokuoti NATO plėtrą į rytus.
Suomija, turinti daugiau nei 1300 km ilgio sieną su Rusija, suteikia NATO daug tvirtesnes pozicijas atgrasyti nuo agresijos, siūlydama prieigą prie stiprios kariuomenės, taip pat Suomijos oro erdvės, uostų ir jūrų kelių. NATO taip pat galės geriau ginti Baltijos šalis ir Arktį, sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto saugumo ekspertas Matti Pesu.
„Suomija prisidės prie sąjungininkų atgrasymo ir gynybos, o NATO operacijų zona gerokai padidės“, – sakė M.Pesu.
Prisijungus Suomijai, NATO siena su Rusija padvigubės, tačiau suomių ekspertai pažymi, kad Rusija, siekdama palaikyti karą Ukrainoje, turėjo iš ten perkelti didžiąją dalį savo karinių pajėgų.
Be to, Suomija jau yra Rusijos pajėgų ir branduolinių raketų, dislokuotų Kolos pusiasalyje ir Sankt Peterburge, veikimo zonoje, „todėl Suomijos narystė nepakeis žaidimo sąlygų“, – sakė M.Pesu.
Nepaisant to, Rusijos ambasada Švedijoje trečiadienį pagrasino Suomijai ir Švedijai kariniu atsaku, jei jos įstos į NATO. Švedijos paraišką dėl narystės blokuoja Turkija ir Vengrija.
„Jei kas nors vis dar tiki, kad tai kaip nors pagerins Europos saugumą, galite būti tikri, kad naujosios priešiško bloko narės taps teisėtu Rusijos atsakomųjų priemonių, įskaitant karines, taikiniu“, – sakoma ambasados pranešime jos „Facebook“ puslapyje.
Turkijai ratifikavus sutartį, Suomijai liko tik sutvarkyti dokumentus, kad taptų NATO nare. Bus apsikeista laiškais ir Valstybės departamentui Vašingtone bus pateikti jau parengti Suomijos stojimo dokumentai. Pagal aljanso steigimo sutartį Jungtinės Valstijos yra NATO depozitoriumas.
Suomija ir Švedija, jos kaimynė ir artima saugumo partnerė vakaruose, tikėjosi įstoti į NATO „ranka rankon“. Tačiau Švedijos narystės prašymą ir toliau blokuoja Turkija ir Vengrija. Priimant naują narę į aljansą reikia vienbalsio visų 30 šalių narių pritarimo. Pirmadienį Vengrija pritarė Suomijos paraiškai, todėl paskutinis buvo reikalingas Turkijos sutikimas.
Nors Suomijos pareigūnai teigia, kad ir toliau sieks greito Švedijos įstojimo į aljansą, švedai pareiškė, kad pritaria Suomijos sprendimui prisijungti vienai.
Vis dėlto praeis dar šiek tiek laiko, kol Suomija ir NATO visiškai integruos savo gynybos planus. Pavyzdžiui, Suomija turi nuspręsti, ar jai reikia užsienio karių ar net branduolinių ginklų savo teritorijoje, ar ji juos priims, sakė M.Pesu.
Sekmadienį Suomijoje vyks nacionaliniai rinkimai, o galutinė narystė gali padėti premjerei Sannai Marin ir jos socialdemokratams išlikti valdžioje. Varžybos yra įtemptos, o trys didžiausios partijos, remiantis naujausiomis apklausomis, kovoje yra iš esmės lygios.
