Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Neformaliame ES viršūnių susitikime užvirė karšta diskusija apie kolektyvinę gynybą

Kalbos apie Europos gynybą nenueina nuo ES lyderių lūpų jau dešimtmečiais, bet kolektyvinis Europos saugumas lieka priklausomas daugiausia nuo JAV ir NATO.
Francois Hollande'as
Francois Hollande'as / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Niekas nesiūlo kurti bendrą Europos armiją, ginkluotą tūkstančiais tankų ir kovos lėktuvų, bet Slovakijos sostinėje penktadienį susirinkę 27 ES valstybių vadovai įvardijo kolektyvinę gynybą vienu iš tikslų, kurių Bendrija turi rimtai imtis, kai regis jau mėginama atsikratyti inertiškumo.

„Nėra kontinento, nėra sąjungos, jei nėra gynybos“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nurodė, kad bendros gynybos struktūra yra vienas svarbiausių ES rūpesčių ateityje.

„Reikėtų parodyti darbais, kad galime būti geresni“, – sakė ji apie „bendradarbiavimą gynybos srityje“, taip pat kalbėdama apie kovą su terorizmu, už ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Ši idėja nėra nauja. ES Lisabonos sutartyje, įsigaliojusioje 2009 metais, numatytas nuolatinio gynybinio bendradarbiavimo Bendrijos viduje mechanizmas. Tačiau kivirčai tarp ES valstybių nustumdavo šią temą į antrąjį planą per ankstesnius Europos lyderių susitikimus.

Tačiau jau imama suvokti suvokus naujas grėsmes. Rytų Europos valstybės bijo karingosios Rusijos, turinčios sieną su jomis. Kariaujama daugiausia kibernetinėmis atakomis, pasireiškia smurtinis ekstremizmas, esama ir kitų naujų iššūkių.

Tad gynybinės strategijos idėja žymiai labiau negu bet kada anksčiau patraukia dėmesį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos