Niekas nesiūlo kurti bendrą Europos armiją, ginkluotą tūkstančiais tankų ir kovos lėktuvų, bet Slovakijos sostinėje penktadienį susirinkę 27 ES valstybių vadovai įvardijo kolektyvinę gynybą vienu iš tikslų, kurių Bendrija turi rimtai imtis, kai regis jau mėginama atsikratyti inertiškumo.
„Nėra kontinento, nėra sąjungos, jei nėra gynybos“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel nurodė, kad bendros gynybos struktūra yra vienas svarbiausių ES rūpesčių ateityje.
„Reikėtų parodyti darbais, kad galime būti geresni“, – sakė ji apie „bendradarbiavimą gynybos srityje“, taip pat kalbėdama apie kovą su terorizmu, už ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.
Ši idėja nėra nauja. ES Lisabonos sutartyje, įsigaliojusioje 2009 metais, numatytas nuolatinio gynybinio bendradarbiavimo Bendrijos viduje mechanizmas. Tačiau kivirčai tarp ES valstybių nustumdavo šią temą į antrąjį planą per ankstesnius Europos lyderių susitikimus.
Tačiau jau imama suvokti suvokus naujas grėsmes. Rytų Europos valstybės bijo karingosios Rusijos, turinčios sieną su jomis. Kariaujama daugiausia kibernetinėmis atakomis, pasireiškia smurtinis ekstremizmas, esama ir kitų naujų iššūkių.
Tad gynybinės strategijos idėja žymiai labiau negu bet kada anksčiau patraukia dėmesį.