Nestabilioje geopolitinėje aplinkoje, iš naujo apibrėžiamoje tebesitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje ir didėjančios įtampos Artimuosiuose Rytuose, dėl kurios kyla naujų ekonominių iššūkių, ES vadovai mano, kad reikia skubiai imtis veiksmų.
Kinija, JAV ir Europos Sąjunga yra trys didžiausios pasaulio ekonomikos, tačiau per pastaruosius 30 metų ES dalis sumažėjo. Dabar Europa jaučia spaudimą dėl JAV ir Kinijos pastangų subsidijomis ir mokesčių lengvatomis remti investicijas į vietinę gamybą, ypač atsinaujinančiosios energijos ir žaliųjų technologijų srityje.
Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje buvęs Europos centrinio banko pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis) sakė, kad ES neskiria pakankamai dėmesio „išorės konkurencingumui kaip rimtam politikos klausimui“, ir tvirtino, kad didžiausi Europos ekonominiai varžovai nebesilaiko taisyklių.
„Atsižvelgdama į naują geopolitinę tikrovę ir vis sudėtingesnius iššūkius, Europos Sąjunga yra pasiryžusi stiprinti savo strateginį suverenumą ir imtis ryžtingų veiksmų, kad užtikrintų savo ilgalaikį konkurencingumą, gerovę ir lyderystę pasaulinėje arenoje“, – taip turėtų skambėti vadovų žinutė susitikime Briuselyje, kaip teigiama išvadų projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AP.
„Negalima gaišti laiko“
Vadovai išklausys pasiūlymą dėl ES pastangų subsidijuoti pramonės įmones, reaguojant į JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos paramą investicijoms į aplinkai nekenksmingas technologijas pagal vadinamąjį Infliacijos mažinimo aktą ir į Kinijos subsidijas elektromobiliams ir saulės baterijoms.
Buvusio Italijos ministro pirmininko Enrico Lettos (Enriko Letos) pranešime pateiktais pasiūlymais reaguojama į plačiai paplitusį susirūpinimą dėl to, kad JAV subsidijos, kuriomis skatinama vidaus gamyba Jungtinėse Valstijose, pritraukia investicijas iš Europos ir kelia grėsmę, kad senajame žemyne bus prarastos darbo vietos pramonėje.
„Konkurencingumas yra mūsų piliečių gerovė, – sakė E. Letta. – Mums gresia pavojus prarasti ryšį. Negalima gaišti laiko. Atotrūkis tarp Europos Sąjungos ir JAV pagal ekonominius rodiklius vis didėja.“
Remiantis jo ataskaita, nuo 1993 iki 2022 metų bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui JAV padidėjo beveik 60 proc., o Europoje – mažiau nei 30 procentų.
M. Draghi teigimu, ES neturi aiškios strategijos, kaip atsakyti į Kinijos ir JAV konkurentų keliamus iššūkius svarbiausiose pramonės šakose.
„Šiandien į skaitmenines ir pažangiąsias technologijas investuojame mažiau nei JAV ir Kinija, taip pat ir į gynybą, o tarp 50 didžiausių pasaulio technologijų rinkos dalyvių yra tik keturios Europos bendrovės, – sakė jis. – Mums trūksta strategijos, kaip apsaugoti savo tradicines pramonės šakas nuo nelygių pasaulinių sąlygų, kurias lemia reguliavimo, subsidijų ir prekybos politikos asimetrija.“
ES taisyklės riboja valstybių narių vyriausybių teikiamą pagalbą įmonėms, kad nebūtų iškraipoma verslo konkurencija 27 narių bloko laisvosios prekybos zonoje. Vienas iš sprendimų, kurį pasiūlė E. Letta, – reikalauti, kad šalys dalį tokios pagalbos panaudotų ne tik nacionaliniams, bet ir ES masto projektams.
Ataskaitoje taip pat raginama geriau integruoti bloko finansų rinkas, kad įmonės galėtų pritraukti lėšų naujiems atsinaujinančiosios energijos projektams iš akcijų, obligacijų ir rizikos kapitalo investuotojų, o ne pasikliauti daugiausia bankų paskolomis. Tai sena idėja, kurios įgyvendinimas vyksta lėtai.
E. Lettos idėjos galėtų būti įgyvendintos tik po šiais metais vyksiančių Europos Parlamento rinkimų ir naujos Europos Komisijos paskyrimo.
„Reikia daugiau investicijų“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), pirmininkaujantis ES aukščiausiojo lygio susitikimams.
„Šiandien egzistuoja paradoksas“, – teigė jis, pridūręs, kad didelė lėšų dalis „iškeliauja iš Europos Sąjungos ir nėra mobilizuojama ekonominei bazei, inovacijoms, technologinei bazei remti“.