Per atskirus pokalbius Baltuosiuose rūmuose G.W.Bushas dar kartą patvirtino, kad JAV remia šias šalis vėl kategorišką poziciją užėmusio Kremliaus, kuris, kaip perspėja kai kurie analitikai, po rugpjūčio konflikto Gruzijoje gali galvoti apie kitas kaimynes, akivaizdoje.
Su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi G.W.Bushas, kaip pats sakė, „kalbėjosi apie Gruziją ir Rusiją, apie demokratinių valstybių poreikį sugebėti išsilaikyti ant savo kojų nebijant gąsdinimų“.
G.W.Bushas taip pat pažadėjo padėti Lietuvai, kuri nori diversifikuoti savo energijos šaltinius, ir pakartojo, kad JAV pagal NATO chartiją yra įsipareigojusi padėti Aljanso narei jos užpuolimo atveju.
„Lietuvos žmonėms svarbu žinoti, kad kai Jungtinės Valstijos prisiima įsipareigojimą pagal, pavyzdžiui, Aljanso sutarties penktąjį straipsnį, mes nejuokaujame“, – V.Adamkų patikino JAV prezidentas.
Lietuvai siekiant didesnės energetinės nepriklausomybės, G.W.Bushas pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos „pasistengs padėti kiek įmanydamos“.
Per pokalbį su Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka G.W.Bushas priminė JAV paramą Kijevo priėmimui į NATO nepaisant kategoriškų prieštaravimų, kuriuos reiškia Rusija, taip pat smerkianti Vašingtono paramą Gruzijos narystei Aljanse.
„Aptarėme NATO ir procesą siekiant narystės jame, taip pat aptarėme energetinę nepriklausomybę. Aptarėme būdus, kaip drauge galime siekti stabilumo ir taikos pasaulio dalyse“, – sakė G.W.Bushas.
V.Juščenka stengėsi nuraminti JAV lyderį dėl politinio sąmyšio Ukrainoje, kur žlugo provakarieška valdančioji koalicija, o kai kurie pareigūnai perspėja, kad pirmalaikius rinkimus galėtų laimėti promaskvietiškos jėgos.
„Situacija, mano nuomone, toli gražu nėra tragiška ir nėra dramatiška. Ukraina turi pakankamai demokratinių resursų ir priemonių pateikti pakankamą atsaką bet kokiai krizei, galinčiai kilti Ukrainos parlamente“, – sakė jis.
„Iškėlėme bendradarbiavimo energetikos srityje klausimą, kuris mums labai skubus“, – sakė Ukrainos lyderis.
Maskvos santykiai su buvusiomis sovietinėmis respublikomis ir Vakarais smarkiai pablogėjo po rugpjūčio pradžioje įvykusio karo su Gruzija. prieš tai ne vienus metus tvyrojo įtampa dėl galimybių naudotis Rusijos kontroliuojamais energijos ištekliais.
Rusija nuolat būdavo kaltinama tuo, kad naudojasi ta nemažos Europos rinkos dalies kontrole politiniais tikslais ir „užsuka čiaupus“ bausdama tas buvusio komunistinio bloko šalis, kurios pernelyg kritikuoja Kremlių.
Lietuva, kuri nuo byrančios Sovietų Sąjungos atsiskyrė 1991 metais ir kuri 2004-aisiais įstojo į Europos Sąjungą ir NATO, su Rusija ginčijasi nuo 2006 metų rugpjūčio, kai Rusijos naftotiekių monopolininkė „Transneft“ nutraukė tiekimą vienintelei jos naftos perdirbimo gamyklai.
Be to, 2006 metų sausį dėl Rusijos ir Ukrainos ginčo gamtinių dujų kainos klausimu buvo trumpam sutrikęs jų tiekimas Europai.
