„Esu šeštą mėnesį nėščia, tačiau turėjau čia ateiti“, – naujienų agentūrai AFP sakė 36 metų moteris, liedama pyktį ant Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano.
„Esu prieš šį režimą, prieš išdaviką, pardavusį mūsų žemę, mūsų vėliavą, mūsų tautą – viską. Jo vieta kalėjime, jis negali pasilikti“, – tūžmingai kalbėjo ji.
Aplink susibūrę keli tūkstančiai demonstrantų, kurie pirmadienį vakare susirinko į protesto akciją Jerevane nešini valstybės vėliavomis, taip pat tryško panieka premjerui.
Tačiau tuo pat metu vos už kilometro jų niekinamas žmogus kreipėsi į gerokai didesnę savo šalininkų minią, susirinkusią pagrindinėje sostinės aikštėje.
„Jei parlamento opozicija sutinka su pirmalaikiais rinkimais, ir mes sutiksime su pirmalaikiais rinkimais“, – per megafoną šalininkams sakė N.Pašinianas, miniai garsiai skanduojant.
„Tik tauta gali nuspręsti, kas liks valdžioje“, – kalbėjo jis.
Pastarieji mitingai yra naujausias Armėniją apėmusios politinės krizės etapas. Ši krizė kilo po pernai rudenį ginčijamame Kalnų Karabache vykusio karo.
Lapkričio 9 dieną Armėnijos premjeras N.Pašinianas tarpininkaujant Maskvai sudarė taikos susitarimą su Azerbaidžanu, užbaigusį šešias savaites trukusias nuožmias kautynes, per kurias žuvo apie 6 tūkst. žmonių.
Pagal tą susitarimą, sustabdžiusį Azerbaidžano puolimą, kurio metu buvo atkovotos kai kurios per 10-ojo dešimtmečio karą armėnų separatistų užimtos teritorijos dalys, Armėnija sutiko perduoti Azerbaidžanui tris aplink Kalnų Karabachą esančius rajonus, o regione buvo dislokuoti rusų taikdariai.
Armėnams tai buvo tragiškas posūkis po 10-ojo dešimtmečio pradžioje vykusio pirmojo karo, pakeitęs dešimtmečius jų puoselėtą naratyvą apie nugalėtojus, kurie vos kiek daugiau nei per du mėnesius virto pralaimėtojais.
„Per didelė dalis Armėnijos, įskaitant kariuomenę ir vyriausybę, vis dar yra neigimo būsenos“, – sakė Jerevane įsikūrusios idėjų kalvės – Regioninių studijų centro – direktorius, armėnų ir amerikiečių kilmės mokslininkas Richardas Giragosianas.
„Egzistuoja penkios ar septynios gedėjimo stadijos, tačiau mes negalime gedėti ar sielvartauti, nes vis dar esame neigimo būsenos“, – kalbėjo jis.
Pirmalaikiai rinkimai?
Šiai Pietų Kaukazo valstybei, turinčiai 3 mln. gyventojų, regis, nebus lengva rasti išeitį iš politinės aklavietės.
45 metų N. Pašinianas, charizmatiškas buvęs žurnalistas, iškilęs į valdžią per taikius protestus 2018 metais, tvirtina esąs pasirengęs šaukti pirmalaikius rinkimus, tačiau aiškaus sutarimo dėl jų kol kas nėra.
Praėjusią savaitę vyriausybės vadovas apkaltino kariuomenę mėginimu įvykdyti perversmą, kai ginkluotųjų pajėgų Vyriausiasis štabas paragino jį atsistatydinti.
Dabar N Pašinianas yra surėmęs ietis su prezidentu Armenu Sargsianu, atsisakiusiu pasirašyti premjero prašymą atleisti iš pareigų kariuomenės Vyriausiojo štabo viršininką Oniką Gasparianą.
R.Giragosianas sakė, kad šiuo atveju geriausia išeitis N.Pašinianui – siekti naujo mandato rinkimuose, tačiau premjeras nenori perduoti valdžios laikinam ministrui pirmininkui ir rizikuoti šiuo metu parlamente turima tvirta dauguma.
„Jei būtų surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai, N.Pašiniano partija tikriausiai užsitikrintų mažesnę, bet vis dar pakankamą daugumą“, – sakė R.Giragosianas.
„Opozicija labai nepopuliari ir labai diskredituota. Alternatyvaus kandidato ir realaus varžovo nebuvimas stiprina N.Pašiniano pozicijas“, – pridūrė jis.
