Mardžona Alanazarova: „Iš manęs padarys mirtininkę“
27 metų moteris iš Šartuzo rajono Tadžikistane maždaug prieš metus su trimis vaikais išvažiavo į Maskvą ir įsidarbino vienoje siuvykloje. Šį rudenį Tadžikistane likęs moters vyras ir giminaičiai netikėtai sužinojo, kad Mardžona paliko vaikus prižiūrėti tetai, o pati išvyko į Siriją.
Rugsėjo 15-ąją moteris susisiekė su savo vyru per socialinį tinklą „Odnoklassniki“ ir ėmė maldauti pagalbos. Pasak jos, šiuo metu ji yra islamo kovotojų stovykloje ir netrukus žus, jeigu jai nebus padėta grįžti į tėvynę.
Kartu su Mardžona atvykusi kita moteris neseniai žuvo – islamistai panaudojo ją kaip teroristę mirtininkę.
Mardžona papasakojo, kad ją įviliojo į Siriją apgaule, pažadėdami gerą uždarbį. Kartu su ja atvykusi kita moteris neseniai žuvo – islamistai panaudojo ją kaip teroristę mirtininkę. Dabar, žinutėje rašė Mardžona, atėjo jos eilė.
Šartuzo rajono administracija patvirtino informaciją apie tai, kad M.Alanazarova yra Sirijos teritorijoje. Rajono prokuratūra surinko ir įformino tai patvirtinančius duomenis. Tačiau, pasak Mardžonos vyro Farucho, Tadžikistano valdžia nedavė jokio pažado, kad padės sugrąžinti žmoną iš Sirijos.
Mardžonos vaikai, kurių vyriausiam septyneri, o jauniausiam – dveji metai, parvežti namo pas tėvą. Pasak Farucho, jo sutuoktinė norėjo pagyventi Rusijos sostinėje, todėl jis sutiko išleisti ją į Maskvą pas tetą. Nei artimieji, nei pažįstami nesuvokia, kodėl jauna moteris ryžosi tokiam žingsniui, nes Alanazarovų šeima anaiptol nėra skurdi.
Džamolbi Hamidova: „Vyras labai pasigailėjo“
30-metė moteris iš Dušanbė, su vyru gyvenusi Krasnodare, Sirijoje atsidūrė irgi per apgaulę. Pasak moters, jos vyras Šarifas išskrido į Turkiją uždarbiauti, o po kurio laiko pasikvietė ir ją, pranešęs, kad gavo gerą darbą Stambule. Tačiau atvykusią ją sutuoktinis išsivežė į Siriją ir tiesą atskleidė tik tada, kai jie atsidūrė islamistų kontroliuojamoje teritorijoje.
Pasak Dž.Hamidovos, gyvenimo sąlygos ten, kur ją nusivežė vyras, buvo nepakeliamos. Kambariuose, kuriuose juos apgyvendino, gyveno moterys iš įvairių šalių, irgi atvykusios su savo vyrais džihadistais. Daugelis buvo su vaikais. Vienoje patalpoje gyveno po penkis šešis žmones, miegojo ant čiužinių, ne visiems pakakdavo vandens.
Moterims nebūdavo galima išeiti iš savo kambarių, nebent į kieme stovintį tualetą arba kai reikėdavo gaminti maistą.
„Moterims nebūdavo galima išeiti iš savo kambarių, nebent į kieme stovintį tualetą arba kai reikėdavo gaminti maistą“, – prisimena Džamolbi.
Jų gyvenvietę nuolat bombarduodavo iš oro. Antskrydžių metu moterys slėpdavosi viename kambaryje ir verkdavo. Savo vyrą Hamidova matydavo labai retai.
Po kurio laiko, pasakoja moteris, vyras sugrįžo, tačiau vos galėjo paeiti.
„Jis ėmė labai gailėtis, kad atvyko į Siriją. Buvo visais žaizdotas, kraujas sunkėsi iš tų žaizdų, jis negalėdavo užmigti dėl skausmo, – pasakojo Džamolbi. – Jis atgailavo ir kalbėjo, kad jį apgavo, kad jam buvo žadėta visai kas kita.“
Pasak moters, jokių vaistų jie neturėjo. Netrukus atėjo arabai ir vos paeinantį Šarifą prievarta išsivežė nežinoma kryptimi. Po dviejų savaičių vėl pasirodė smogikai ir parodė telefone vyro nuotrauką. Jis gulėjo pravira burna ir atmerktomis akimis – nebegyvas.
Po vyro mirties moters kančios nesibaigė – islamistai nusprendė „ištekinti“ ją dar kartą.
„Paprasčiausiai atvedė vyriškį, pasodino mus, atliko apeigas, ir mano nauju vyru tapo dagestanietis“, – prisiminė Dž.Hamidova. Anot jos, su nauju „vyru“ ji gyveno apie mėnesį.
„Buvo nepaprastai baisu. Esi visiškai nelaisva, visiškai priklausoma. Neleidžiama niekur eiti. Gali sumušti, parduoti, išprievartauti, užmušti“, – siaubingais įspūdžiais dalijasi moteris.
Galiausiai Dž.Hamidova ryžosi bėgti. Kartu su dar keliomis moterimis iš Turkijos ir Čečėnijos jos įkalbėjo vietos gyventojus pavežti jas iki sienos ir vieną naktį sugebėjo prasibrauti į Turkiją.
„Mane iki šiol kankina prisiminimai. Mano vyras buvo labai patiklus ir geras, tačiau menkai išsilavinęs žmogus. Jį buvo lengva apgauti. Manau, kad verbuotojai naudojasi tokių žmonių patiklumu“, – reziumavo į gimtąją Dušanbė grįžusi moteris.
