Susiejo su šių dienų karais
„NATO yra nusikalstama organizacija“, – prie keturių dalių nuotraukų albumo pridėjo viena „Facebook“ vartotoja.
Pirmas albume – griuvėsių Palestinoje, Sirijoje, Jemene, Irake, Afganistane ir Libane bei šurmuliuojančio Tel Avivo nuotraukų koliažas. Juo priešpastatomi konfliktai, kuriuose vienaip ar kitaip figūravo Aljansas, dabartiniam karui Gazos Ruože – jį bombarduojantis Izraelis esą džiaugiasi ramybe.
Žemiau – nacių lyderio A.Hitlerio su dviem karininkais ir vieno iš pastarųjų, sėdinčio po NATO žvaigžde, nuotraukos.
Į albumą įtrauktas ir koliažas su aštuonių vyrų, kaip galima suprasti iš uniformų bei aprašymų, nacių kariškių, portretais.
To paties aštuoneto fotografijas galima rasti ir kitos „Facebook“ vartotojos paskyroje, tik ji dar pridėjo detalių iš vyrų biografijų ir išvertė prie nuotraukų matomą anglišką užrašą: „Iš nacistinės Vokietijos gretų į NATO gretas“.
Ir koliaže po nuotraukomis paaiškinta, ką vyrai veikė nacių laikais bei po to NATO. Taip bandoma sudaryti įspūdį, esą NATO sukūrė ir vėliau joje vadovaujančias pareigas ėjo naciai, netgi nacių nusikaltėliai.
Šis koliažas buvo aktyviai platinamas ir prieš metus, artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, net dar anksčiau.
Juo aktyviai dalytasi socialinių tinklų paskyrose rusų kalba. Internautai ir tuomet tvirtino, kad NATO esąs „nacių aljansas, siekiantis atkeršyti už pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare“.
Bet jie nepaaiškina, tai nenurodyta ir pačiame koliaže, kokius konkrečiai karo nusikaltimus įvykdė matomi asmenys, ar jie už tai buvo nuteisti.
Kūrė Vokietijos kariuomenę
Kadangi visų vyrų pavardės nurodytos, nesunku rasti informacijos internete ir išsiaiškinti, ką jie iš tiesų veikė Vermachte ir kodėl vėliau padarė karjerą Aljanse.
Pirmasis koliaže – Adolfas Heusingeris (1897-1982). Pulkininkas leitenantas 1938-1944 m. tarnavo kaip operacijų vadas nacių ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe (bet jo vadas nebuvo, priešingai nei nurodyta koliaže). Karininkui buvo suteiktas generolo leitenanto laipsnis, bet 1944 m. gestapas jį suėmė.
A.Heusingeris buvo įtartas dalyvavimu Liepos 20-osios sąmoksle, per kurį planuota nužudyti A.Hitlerį. Neradus įrodymų po kelių mėnesių jis buvo paleistas, bet 1945-ųjų gegužę atsidūrė sąjungininkų nelaisvėje. Vyras turėjo liudyti Niurnbergo tribunole, bet kaltinimų nesulaukė – nebuvo įrodymų, kad jis prisidėjo prie karo nusikaltimų vykdymo.
1950-aisiais A.Heusingeris tapo pirmojo Vakarų Vokietijos kanclerio Konrado Adenauerio patarėju karybos klausimais. Po penkerių metų sukūrus kariuomenę – Bundeswehr, jis grįžo į karinę tarnybą, kurį laiką net buvo ginkluotųjų pajėgų vadu, o 1961-1964 m. ėjo NATO Karinio komiteto pirmininko pareigas.
Toliau – generolo Hanso Speidelio (1897-1984), vieno pagrindinių Vakarų Vokietijos karinių vadų Šaltojo karo pradžioje nuotrauka. Antrojo pasaulinio karo metais jis dirbo feldmaršalo Erwino Rommelio štabo viršininku, 1944 m. buvo paaukštintas iki generolo leitenanto.
Kaip tik jis dalyvavo sąmoksle nužudyti fiurerį, jam buvo pavesta užverbuoti E.Rommelį pasipriešinimui. Sąmokslui žlugus, gestapas vyrą suėmė. H.Speidelis sugebėjo pabėgti ir slapstėsi, bet paskutinėmis karo dienomis pateko prancūzų nelaisvėn.
Karininkas buvo bene pagrindinis Bundesvero kūrėjas ir svarbus Vokietijos perginklavimo, integracijos į NATO, tarptautinių derybų dėl Europos ir Vakarų bendradarbiavimo gynybos srityje šeštajame dešimtmetyje veikėjas.
1957-1963 m. jis buvo Sąjungininkų sausumos pajėgų Vidurio Europoje vadas, vėliau – Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto prezidentas.
Maištavo prieš vadus
Trečias – Johannesas Steinhoffas (1913-1994), oro pajėgų (Luftwaffe) naikintuvų asas. Jis buvo vienas iš daugiausiai pergalių (176 sunaikinti lėktuvai) pasiekusių pilotų.
Karo pabaigoje lakūnas dalyvavo vadinamajame naikintuvų pilotų maište, kai keli aukšto rango karinių oro pajėgų karininkai stojo prieš oro pajėgų vyriausiąjį vadą Hermaną Goeringą.
Naujoji Vakarų Vokietijos laikinoji vyriausybė pakvietė J.Steinhoffą atkurti Luftwaffe NATO sudėtyje, jam buvo suteiktas generolo laipsnis.
1960 m. vyras tapo Vokietijos atstovu NATO kariniame komitete, 1965-1966 m. ėjo NATO sąjungininkų oro pajėgų Vidurio Europoje vado pareigas, vėliau kurį laiką dirbo karinių oro pajėgų inspektoriumi, o 1971-1974 m. vadovavo NATO kariniam komitetui.
Paskutinis viršutinėje eilėje – Johannas von Kielmanseggas (1906-2006), Vokietijos generalinio štabo karininkas Antrojo pasaulinio karo metais, vėliau – Bundesvero generolas.
J.Kielmanseggas pirmiausiai tarnavo įvairiuose padaliniuose ir frontuose. 1944 m. gegužę jis gavo pulkininko laipsnį, o po poros mėnesių buvo suimtas kaip Liepos 20-osios sąmokslo bendrininkas, bet netrukus paleistas dėl įrodymų trūkumo.
Po karo J.Kielmanseggas atsidūrė britų, vėliau – amerikiečių nelaisvėje, bet 1946 m. gegužę buvo paleistas. Įsidarbino sunkvežimio vairuotoju ūkyje, kurį laiką dirbo žurnalistu, leidyklos asistentu.
1950 m. vyras buvo paskirtas dirbti į Blanko biurą (taip vadinta įstaiga, vėliau tapusi Gynybos ministerija), ilgainiui grįžo į tarnybą ginkluotosiose pajėgose, gavo brigados generolo laipsnį, o 1955-1958 m. ėjo nacionalinio karinio atstovo pareigas Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiojoje vadavietėje (SHAPE).
Vėliau J.Kielmanseggas užėmė įvairias pareigas Vokietijos kariuomenėje, kol pradėjo dirbti NATO. 1967 m. generolas buvo paskirtas Aljanso pajėgų Vidurio Europoje vyriausiuoju vadu.
Pakilo iki sąjungininkų pajėgų vadų
Apatinėje eilėje išrikiuoti pareigas vienas po kito ėję NATO sąjungininkų pajėgų Vidurio Europoje vyriausieji vadai. Ją pradeda generolas Ernstas Ferberis (1914-1998), šias pareigas ėjęs 1973-1975 m.
Kaip kuopos vadas kariškis dalyvavo įsiveržime į Lenkiją, kuriuo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Vėliau buvo Generalinio štabo karininkas, trumpai ėjo bataliono vado pareigas.
Karo pabaigoje E.Ferberis pateko į amerikiečių nelaisvę, bet 1945 m. rudenį buvo paleistas. Vėliau jis keletą metų buvo vadinamosios Gehleno organizacijos, būsimos Federalinės žvalgybos tarnybos pirmtakės, narys.
1973 m., gavęs generolo laipsnį, E.Ferberis tapo NATO sąjungininkų pajėgų Vidurio Europoje vyriausiuoju vadu.
Greta – pareigas iš jo perėmęs Karlas Heinzas Schnellis (1915-2013), dar vienas Luftwaffe asas. Piloto sąskaitoje – 72 pergalės ore per daugiau kaip 500 kovinių skrydžių.
Vokietijos ginkluotosiose pajėgose karjerą pradėjęs 1956-aisiais, beveik per dešimtmetį K.Schnellis užsitarnavo brigados generolo laipsnį. Dar po kelerių metų jis pradėjo eiti pareigas NATO, kol galiausiai tapo sąjungininkų pajėgų Vidurio Europoje vyriausiuoju vadu.
Nuo 1977 m. juo buvo generolas Franzas Josephas Schulze (1918-2005), taip pat Antrojo pasaulinio karo metų Luftwaffe pilotas. Pasibaigus karui jis keletą mėnesių laikytas britų nelaisvėje, vėliau studijavo teisę, įgijo auditoriaus specialybę.
Praėjus kone dešimtmečiui po karo F.J.Schulze prisijungė prie Bundesvero, netrukus atsidūrė kariuomenės jungtiniame štabe Bonoje. 1965 m. pradėjo karjerą NATO.
1979 m. jį pakeitė Ferdinandas von Sengeris und Etterlinas (1923-1987). Kariu jis tapo jau vykstant Antrajam pasauliniam karui, dalyvavo užpuolant SSRS, kovėsi Stalingrado mūšyje, kur buvo sužeistas ir evakuotas į Vokietiją.
Vėliau leitenantas buvo perkeltas į šiaurės Italiją, bet galiausiai vėl atsidūrė netoli Kyjivo. Sovietams stumiant nacių kariuomenę į Rumuniją, per mūšį prie Kišiniovo neteko dešinės rankos.
Taip pat skaitykite: Nepaisant ryšių su naciais – į svarbias pareigas: kaip šie asmenys taip iškilo?
Vos 21-erių F.Sengeris und Etterlinas nebegalėjo tiesiogiai dalyvauti mūšiuose, tad buvo paskirtas vieno generolo adjutantu, buvo patekęs į amerikiečių nelaisvę. Vėliau jis baigė teisės studijas, apgynė daktaro laipsnį, o 1956 m. grįžo į kariuomenę ir galiausiai tapo NATO sąjungininkų pajėgų Vidurio Europoje vyriausiuoju vadu.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Socialiniuose tinkluose platinamos klaidinančios interpretacijos apie buvusius nacių kariškius, kurie vėliau užėmė aukštas pareigas NATO. Jų portretais ir lydinčiais komentarais bandoma sudaryti įspūdį, neva nacių veikėjai sukūrė Aljansą ir jame darė karjerą. Matomi vyrai buvo profesionalūs kariai, nepriklausė nacių partijai. NATO pareigas jie gavo jau pabuvę Vokietijos kariuomenėje, padirbėję gynybos srityje ar net civilinėse pareigose.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.