Grasino generolas
„Tai yra labai kvailas žingsnis! Baltarusija paskelbė karą Lenkijai“, – toks komentaras viename „Facebook“ puslapyje pasirodė liepos 8 d.
Greta pridėtas vaizdo įrašas, tariamai patvirtinantis šiuos žodžius. Pirmame kadre matyti, kaip iššaunama raketa, vėliau ji skrenda virš jūros, lydima naikintuvo. Vėliau rodomos panašių šūvių nuotraukos, Lenkijos ir Baltarusijos prezidentų Andrzejaus Dudos bei A.Lukašenkos atvaizdai.
Įrašas per mažiau nei dvi savaites peržiūrėtas 377 tūkst. kartų, „Facebook“ vartotojai po juo paliko 1,6 tūkst. komentarų, 5,6 tūkst. žmonių išreiškė vienokią ar kitokią reakciją – nuo kvatojimo iki liūdesio.
Jokio karo pradžios patvirtinimo – nei šalies vadovo ar kariuomenės atstovo pareiškimo, nei vaizdo įrašų su atakomis, karių susirėmimais, lenkų atsaku į užpuolimą ar panašiais kadrais įraše nėra.
Balsas už kadro angliškai pasakoja, kad Baltarusijos kariuomenė dar tik pasiruošusi atakuoti Lenkijos teritoriją, taip atsakydama į provokacinius Vakarų šalių veiksmus.
„Tai padidina visapusio karo riziką, kai Baltarusija yra artimiausia Rusijos sąjungininkė, o Lenkija – NATO narė, – aiškinama įraše. – Tai sukels Trečiąjį pasaulinį karą.“
Tuomet paaiškėja šios informacijos šaltinis – Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pavaduotojas gen. mjr. Ruslanas Kosyginas.
Vaizdo įrašo publikavimo išvakarėse jis tikrai žurnalistams aiškino, kad pirmiausiai būtų smogiama Lenkijos infrastruktūrai.
„Lenkijos teritorija, kaip ir Baltijos šalių, virsta poligonu, kuriame JAV planuoja sukelti dar vieną kruviną konfliktą Europoje prieš Rusijos Federaciją ir jos sąjungininkus“, – valstybinė naujienų agentūra BELTA citavo jo žodžius.
Generolas minėjo karines pratybas ir kai kurių Lenkijos politikų iniciatyvą atkurti istorines lenkų žemes, kurios apimtų Baltarusiją ir Ukrainos vakarinę dalį.
„Lenkijos vadovybė pirmiausia turi suprasti – Lenkijos teritorija su karine infrastruktūra konflikto atveju tampa pagrindiniu puolimo taikiniu, konkrečiai – sprendimų priėmimo centrai, valdymo sistemos elementai, nacionalinių ginkluotųjų pajėgų nuolatinio dislokavimo taškai, arsenalai ir bazės, taip pat – itin svarbūs jų ekonomikos ir transporto infrastruktūros objektai“, – vardijo R.Kosyginas.
Filmuota per bandymus
Nei generolo žodžiai, nei juo labiau „Facebook“ paskelbtas vaizdo įrašas nerodo, kad Baltarusija šiuos grasinimus jau įgyvendino.
Atvirkštinė vaizdų paieška pagal pirmą kadrą, kuriame iššaunama raketa, tinklalapyje „Yandex“ rodo, kad jis jau buvo publikuojamas gerokai anksčiau.
Juo pernai rugpjūčio vidury buvo iliustruota naujienų agentūros „RIA Novosti“ žinutė pavadinimu „Ukrainoje pakvietė „kariauti raketomis svetimoje teritorijoje“. Taip pat – prieš daugiau dvejus metus tos pačios naujienų agentūros paskelbtas tekstas, esą „Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas Oleksijus Neižpala pagrasino Sevastopoliui raketų kompleksu „Neptun“.
Dar šiek tiek anksčiau buvo pranešta apie pirmuosius „Neptun“ bandymus, panašu, kad panaudotas įrašas buvo nufilmuotas tuo metu.
Kaip tik „Neptun“ ir užfiksuotas nuotraukoje. To paties šūvio vaizdu, tik kiek stambesniu planu, iliustruotas žurnalo „Forbes“ ukrainietiškos versijos tinklalapio rašinys, kaip ukrainiečiai balandį dviem iš „Neptun“ paleistomis raketomis atakavo Rusijos kreiserį „Moskva“, kuris vėliau nuskendo.
Vaizdo įraše, kuriame pranešama apie Baltarusijos paskelbtą karą Lenkijai, viršutiniame dešiniajame kampe ukrainietiškai surašyta, kas sudaro raketų kompleksą „Neptun“.
Kariauja žodžiais ir migrantais
Lenkija yra NATO narė, viena svarbiausių rytiniame flange. Joje, kaip ir Lietuvoje bei kai kuriose kitose Aljanso narėse, pastaraisiais metais buvo įkurtos daugianacionalinės kovinės grupės. „Šie veiksmai parodo sąjungininkų solidarumą, ryžtą ir gebėjimą ginti Aljanso teritoriją bei gyventojus“, – pažymi NATO.
Tai esanti reakcija į Rusijos elgesį – agresyvius veiksmus prieš kaimynes ir platesnę transatlantinę bendruomenę: „Rusija yra didžiausia ir tiesioginė grėsmė sąjungininkų saugumui ir taikai bei stabilumui euroatlantinėje erdvėje.“
Nepaisant bendros istorijos – abi šalys priklausė Abiejų Tautų Respublikai, prieš 30 metų užmegztų diplomatinių santykių ir fakto, kad Lenkija viena pirmųjų pripažino kaimynų nepriklausomybę, dvišaliai santykiai pastaraisiais metais pašlijo. Varšuva kritikuoja Minsko elgesį su opozicija, prielankumą Kremliui, o prasidėjus migrantų krizei apkaltino Baltarusiją vykdant hibridinį karą.
Melagiena apie Lenkijai paskelbtą karą skleidžiama Ukrainoje, su kuria ribojasi abi valstybės, vykstančio karo kontekste.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka yra vienas artimiausių Rusijos vadovo Vladimiro Putino sąjungininkų. Jis sutiko, kad šalyje būtų dislokuoti Rusijos kariai prieš pat Ukrainos užpuolimą, o liepos pradžioje pareiškė remiantis invaziją.
NATO narė Lenkija, priešingai, karą smerkia ir teikia Ukrainai karinę bei humanitarinę pagalbą, iš demokratiškų valstybių priėmė bene daugiausia pabėgėlių iš jos.
Nepaisant, Baltarusija niekam nėra paskelbusi karo. Jei ji užpultų Lenkiją, kitos NATO narės atsakytų, remdamosi Šiaurės Atlanto sutarties 5-uoju straipsniu. Tokie veiksmai neabejotinai sulauktų ne tik šių ir aplinkinių šalių, bet ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Pastarosiomis savaitėmis nebuvo jokio panašaus pranešimo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
