Sausio pabaigoje Rusijos ekonominis elitas lengviau atsikvėpė, kai paaiškėjo, kad bent jau viešą šios šalies oligarchų „gėdos sąrašą“ JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sudarė tiesiog nukopijuodama „Forbes“ skelbiamą turtingiausių rusų sąrašą, o apie naujas sankcijas kol kas nepranešė.
V.Putinas, niekada nepraleidžiantis progos parodyti pasitikintis Rusijos ekonomika, iš tokio sąrašo pasijuokė, o keli prezidentui artimi oligarchai pridūrė, esą jie didžiuojasi patekę į sąrašą. Suprask, Vakarų ekonominis spaudimas tik dar labiau suartina V.Putiną ir turtuolius.
Kiek vėliau, jau vasario pradžioje, Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida pradėjo stumti liniją, esą yra ir dar vienas sąrašas: iš Rusijos išvykusių ir turtą su savimi išsivežusių turtuolių. Jie neva nori susitaikyti su V.Putinu ir sugrįžti namo.
Tačiau ar Rusijoje ir jos ekonomikoje viskas taip gerai, kad šie „tremtiniai“ net maldauja Kremlių leisti sugrįžti?
K.Orlova, remdamasi savo šaltiniais, teigia, kad tikrai ne – Vakaruose gyvenantys rusai verslininkai, atvirkščiai, nuo gimtinės laikosi kuo atokiau. O Kremlius kaip visada desperatiškai stengiasi nuslėpti nepatogią tiesą.
Paprašė leidimo sugrįžti namo?
Ši saga prasidėjo vasario 3-iąją, šeštadienį, kai Londone apsilankė Borisas Titovas, oficialiai einantis Rusijos prezidento įgaliotinio verslininkų teisių klausimais pareigas. B.Titovas taip pat yra kandidatas artėjančiuose prezidento rinkimuose.
Tiesa, apie ambicijas rinkimuose Jungtinės Karalystės sostinėje, kartais tik pusiau juokais pavadinamoje Londongradu, svečias turbūt daug nekalbėjo.
B.Titovas ten susitiko su grupe rusų verslininkų, kurie praeityje iškeitė Rusiją į Londoną – vietoj finansiniais saitais pagrįstos draugystės su Kremliumi pasirinko savanorišką tremtį ir saugią užuovėją savo pinigams.
Po susitikimo B.Titovas pareiškė sudaręs turtingų rusų, kurie Britanijoje esą slapstosi nuo Rusijos teisėsaugos, sąrašą. Visi jie neva paprašė leidimo sugrįžti namo. B.Titovas tuomet vėliau „Facebook“ pridūrė perdavęs sąrašą V.Putinui.
Už pranešimų iškart užsikabino Rusijos žiniasklaida. Tiesa, B.Titovo teiginiais greitai suabejota – kai kurie susitikime su juo dalyvavę verslininkai viešai paneigė, kad sąraše yra jų pavardės. Dar kiti suabejojo, ar sąrašas apskritai egzistuoja.
„V.Putinui nereikalingas privatus verslas“
Su B.Titovu Londone susitiko ir Jevgenijus Čičvarkinas, Londone gyvenantis nuo 2008 metų. Būtent tada Rusijos silovikai – jėgos struktūrų atstovai – surengė reidą verslininko įkurtoje mobiliųjų telefonų pardavimo kompanijoje „Euroset“, tuo metu didžiausioje šalyje, ir apkaltino jį turto reketavimu bei pagrobimu.
J.Čičvarkinas tuomet pradėjo pardavinėti savo „Euroset“ akcijas Kremliui artimam oligarchui Aleksandrui Mamutui.
2010 metais J.Čičvarkino motina buvo rasta negyva savo bute Maskvoje – incidento aplinkybės iki šiol neaiškios. Po kelių mėnesių visi kaltinimai J.Čičvarkinui ir jo kolegoms buvo panaikinti, o 2011-ųjų pradžioje visos „Euroset“ akcijos buvo parduotos A.Mamutui.
Pastarasis vėliau pardavė kampaniją dar vienam V.Putino aplinkai priklausančiam oligarchui Ališerui Usmanovui.
Kai pasirodė informacija apie B.Titovo neva sudarytą sąrašą, J.Čičvarkinas netylėjo: jis feisbuke sarkastiškais tonais išjuokė tokius pranešimus, paneigė B.Titovo pasakojimą ir apkaltino jį nuosekliai veikiant Kremliaus naudai: „Jis visada atvirai bendradarbiaudavo su gestapu.“
„Niekas apie jokį sąrašą nekalbėjo. Niekas neprašė leisti grįžti. Niekas neprašė parvykti į Rusiją. Ten aš sugrįšiu arba karste, arba tada, kai Putinas bus karste.
Verslininkams Rusijoje ir toliau bus taikomas spaudimas, po rinkimų – ypač ciniškai. Putinui nereikalingas privatus verslas“, – parašė J.Čičvarkinas.
Susitikimas su svečiu iš Maskvos buvo viešas ir buvo reklamuojamas kaip forumas aptarti JAV iždo departamento paskelbtą oligarchų „gėdos sąrašą“.
Dar vienas susitikimo dalyvis Andrejus Sidelnikovas, buvęs politikas, kuris iš Rusijos pabėgo 2007-aisiais, irgi paneigė B.Titovo versiją – esą susitikimas su svečiu iš Maskvos apskritai buvo viešas ir buvo reklamuojamas kaip forumas aptarti JAV iždo departamento paskelbtą oligarchų „gėdos sąrašą“.
A.Sidelnikovo teigimu, apie verslininkų Vakaruose galimą grįžimą nebuvo kalbama.
Tiesa, jo žiniomis, vienas „tremtinys“ anksčiau buvo kreipęsis į B.Titovą dėl jam iškeltos baudžiamosios bylos nutraukimo, nes norėjo pasitaisyti reputaciją. Bet sugrįžti namo rusas nė negalvojo.
Nebent aplankytų motinos kapą
Akivaizdu, kad susitikimo Londone turinio versijos skiriasi. Vis dėlto aišku ir tai, kad B.Titovas savo įspūdžius perdavė Kremliui – „Kommersant“ gavo laiško, kurį jis nusiuntė V.Putinui, kopiją.
Laiške rašoma, kad „verslininkai prašo atkreipti dėmesį į jų priverstinės izoliacijos problemą, nes jie gali ir nori sąžiningai dirbti bei vystyti Rusijos ekonomiką“.
Laiške rašoma, kad „verslininkai prašo atkreipti dėmesį į jų priverstinės izoliacijos problemą, nes jie gali ir nori sąžiningai dirbti bei vystyti Rusijos ekonomiką“.
B.Titovas priduria, esą problemą būtų galima išspręsti, jei jam būtų suteikta teisė „greitai ir efektyviai paspartinti verslininkų, kuriuos be pagrindo persekioja teisėsauga, sugrįžimą“.
Be to, B.Titovas laiške prašo V.Putino apsvarstyti galimybę leisti sugrįžti ir tiems, kurie iš tiesų įvykdė nusikaltimų – esą svarbiausia, kad jie atlygintų nuostolius valstybei.
Bet ir vėl: po kelių dienų, kai B.Titovas paviešino visų šešiolikos „tremtinių“ pavardes, atsidūrusias sąraše, mažiausiai vienas į jį įtrauktas rusas – Aleksejus Šmatko – pareiškė, kad kraustytis iš Jungtinės Karalystės nė nesiruošia, o grįžtų nebent aplankyti motinos kapą.
Anot A.Šmatko, Londone buvo kalbamasi apie viena – „apie neteisėtai iškeltų kaltinimų panaikinimą“. O dėl kitų verslininkų, galbūt norinčių sugrįžti į Rusiją – „jie patys turi nuspręsti, kur nori gyventi“.
Realybė kur kas niūresnė
„Echo Moskvy“ žurnalistė K.Orlova susisiekė su sėkmingai Londone ir Niujorke restoranų verslą vystančiu Michailu Zelmanu, kuris anksčiau turėjo ir maitinimo įstaigų tinklą Rusijoje.
M.Zelmanas reporterei prisipažino nedalyvavęs susitikime su B.Titovu. Su svečiu bendravo verslininko brolis, tačiau jis pats teigė, kad nebūtų vykęs į susitikimą, net jei būtų apie jį žinojęs – M.Zelmanas nemato priežasčių, kodėl verslininkai galėtų norėti sugrįžti į Rusiją.
Jo akimis, pasakojimas apie verslininkus, prašančius B.Titovo pagalbos, yra desperatiškas priešrinkiminis triukas – esą Kremlius bando iškreipti realybę.
Paklaustas apie užsienio investuotojams, ypač amerikiečiams, kylančias rizikas M.Zelmanas nedvejojo: „Nė vienas sveiko proto amerikietis neturėtų svarstyti apie investavimą Rusijoje. Ši šalis dar prieš sankcijų paskelbimą nebuvo patraukli investicijoms.
Kai buvo paskelbtos sankcijos, tikro privataus verslo Rusijoje nebeliko – yra tik naftos ir dujų pramonė bei verslai, kuriuos ši pramonė išlaiko.“
Kita vertus, sukurtas naratyvas apie B.Titovo sąrašą jau padėjo Kremliui. V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad sąrašas buvo gautas, ir pareiškė, esą „kiekvienas atvejis skirtingas“ – teisėsauga neva atidžiai išnagrinės kiekvieną prašymą.
Įspūdis, kad dešimtys ištremtų verslininkų, puolę ant kelių, maldauja leisti sugrįžti, Maskvai naudingas – V.Putinas vėl atrodo kaip visagalis valdovas, sprendžiantis žmonių likimus, o Vakarų sankcijos ne kenkia, o padeda Rusijos ekonomikai.
„Jei tai būtų tiesa, būtų galima kalbėti apie tikrą Putino pergalę. Tačiau nemaloni realybė tokia, kad rusai, sėkmingai įsitvirtinę Vakaruose, nori ten ir pasilikti.
Kad korumpuota ir nuskurdusi Rusijos valstybė neturi kaip pritraukti verslininkų. Ir kad Vakarų sankcijos kur kas efektyvesnės, nei viešai teigiama Kremliuje“, – rašo K.Orlova.
