Šis incidentas įvyko Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). Pilotas Rudolfas Erasmusas pasakojo pirmadienį, su keturiais žmonėmis skrisdamas nedideliu lėktuvu, pajutęs šaltį po marškinėliais ties klubais.
„Iš pradžių pamaniau, kad bėga vanduo iš mano buteliuko, – prisiminė jis. – Bet, pasisukęs kairėn ir pažvelgęs žemyn, pamačiau gyvatės, atsitraukiančios atgal po sėdyne, galvą.“
Vyras taip apstulbo, kad smegenys akimirką net neužfiksavo, kas vyksta.
Prieš pakildamas į pirmą iš kelių tos dienos skrydžių, R.Erasmusas iš žmonių oro uoste išgirdęs, kad kobra ieškojo prieglobsčio po lėktuvo sparnu ir greičiausiai įlindo į variklio gaubtą.
Atlikus apžiūrą lėktuve nieko nerasta, todėl nuspręsta, kad gyvatė iššliaužė lauk ir patraukė savo keliais. Tačiau ji, kaip vėliau paaiškėjo, pasislėpė ir išlindo jau lėktuvui pakilus.
Pajutus, kad kūnu šliaužia nuodingas roplys, pilotui neliko nieko kito, kaip keleiviams pasakyti, jog susiklostė kebli situacija, apie tai pranešti skrydžių vadovams ir kuo greičiau nutūpti. Nė vienas iš penkių orlaivyje buvusių žmonių nenukentėjo, o kobra buvo rasta susirangiusi po piloto sėdyne.
Tai buvo geltonoji kobra – itin nuodinga gyvatė, kurios įkandimas lemia kūno silpnumą ir gali sukelti kvėpavimo sunkumų. Nesiėmus skubių priemonių, po 1-10 val. gali ištikti mirtis, o jos nuodų užtektų pražudyti iki devynių žmonių.
PAR aviacijos administracija pasveikino R.Erasmusą „už nepriekaištingą drąsą, kai jis be incidentų, nors ir itin įtemptomis sąlygomis, nutupdė lėktuvą“.
Tuomet buvo iškviesti vietos gyvačių gaudytojai, tačiau jie roplio taip ir nerado. Kitas dvi dienas pilotas su keliais inžinieriais praleido ardydami lėktuvą ir ieškodami kobros.
„Jie išėmė sėdynes, kilimus, plokštes – iš esmės viską, ką tuo metu iš lėktuvo galėjo išimti, – pasakojo R.Erasmusas. – Deja, ir vėl nepasisekė (rasti gyvatės – red. past.).“
