Teigiama, kad Rusijos prezidentas savo ginkluotosioms pajėgoms įsakė iki spalio 1 d. išlaisvinti Kursko sritį nuo prieš dvi savaites į ją įsiveržusių Ukrainos karių.
Taip pat pabrėžiama, kad tą padaryti būtina nesitraukiant iš svarbiausių teritorijų, kuriose Rusija vykdo puolimą Donbase, ypač Pokrovsko ir Torecko kryptyse.
Šiuo metu Rusijos karinė vadovybė stengiasi į Kursko sritį pasiųsti mišrius dalinius iš visų fronto rajonų, išskyrus Pokrovsko ir Torecko kryptis, pažymėjo „RBK-Ukraina“.
Gynybos strategijų centro ekspertas Viktoras Kevliukas nurodė, kad iš Zaporižios srities jau perkeltos dvi brigados, o iš rezervo iš Chersono kryptyje perdislokuoti du oro atakos batalionai. Kursko srityje taip pat atsidūrė Juodosios jūros laivyno 810-oji brigada, buvusi Chersono sektoriuje, ir 155-oji jūrų pėstininkų brigada, kovojusi netoli Vuhledaro. Perskirstomi net 2024 m. pavasarį pašaukti šauktiniai.
Tikėtina, kad Rusija turi nepakankamai „laisvų“ pajėgų ir rezervų, o ribota sėkmė šiuose dviejuose rajonuose Kremliui yra svarbesnė nei Kursko srities kontrolės susigrąžinimas.
Turėjo kitų planų
Pažymėtina, kad po rugpjūčio 12 d., kai V.Putinas surengė susitikimą su karininkais ir gubernatoriais, jis daugiau nė karto viešai nekomentavo pirmosios nuo Antrojo pasaulinio karo laikų užsienio valstybės kariuomenės invazijos į Rusijos teritoriją.
Kremliaus interneto svetainė rodo, kad visą savaitę V.Putinas pirmenybę teikė kitiems dalykams.
Rugpjūčio 13 d. Maskvoje jis kalbėjosi su Palestinos autonomijos vadovu Mahmoudu Abbasu, kuriam pažadėjo „nepamiršti“ Palestinos.
Kitą dieną Rusijos vadovas susitiko su laikinai einančiu Kaliningrado srities gubernatoriaus pareigas Aleksejumi Besprozvanyču. Rugpjūčio 15-ąją telefonu bendravo su Uzbekistano prezidentu Šavkatu Mirzijojevu ir susitiko su Tulos srities gubernatoriumi Dmitrijumi Miliajevu.
Sekmadienį, rugpjūčio 18 d., V.Putinas su valstybiniu vizitu lankėsi Baku, kur pareiškė, kad Rusija nori dalyvauti taikos kūrimo procese Pietų Kaukaze.
Karo studijų instituto (ISW) analitikų teigimu, Rusijos vadovas V.Putinas atvyko į Baku, neva demonstruodamas diplomatinę veiklą, ir bandė nukreipti dėmesį nuo „keblios situacijos“ Kursko regione.
„Atsižvelgiant į padėtį Kursko srityje ir nuolatines Kremliaus pastangas sumenkinti Ukrainos operacijos mastą ir pasekmes, verta atkreipti dėmesį į šio vizito laiką“, – rašoma naujausioje ataskaitoje.
Svarbu ir tai, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė V.Putino kelionei į Azerbaidžaną, nušviesdama smulkiausias detales. Tikėtina, kad taip greičiausiai siekdama nukreipti dėmesį nuo nemalonios situacijos Rusijoje, užtvindant informacinę erdvę Kremliaus pasaulinės diplomatinės veiklos demonstravimu ir tariamais jos laimėjimais.
Rūpi režimo stabilumas
Ekspertai pažymėjo, kad Kremliaus reakcija į Ukrainos įsiveržimą į Kursko sritį parodė, kad Kremliaus vidaus prioritetai vis labiau orientuoti į režimo stabilumą, ypač per pastaruosius metus.
Tuo tarpu, pasak naujienų svetainės „The Moscow Times“, tai, kas vyksta, rodo, kad V.Putinas visiškai prarado kontrolės pojūtį.
„Rusai į visa tai žiūri ir yra suglumę: palestiniečių, Armėnijos ir Azerbaidžano karo aukų poreikiai prezidentui svarbesni už Kursko srities gyventojų poreikius“, – komentavo politologas Abbasas Galiamovas.
Vis dėlto išdidumas irr stotas krizės metu V.Putinui nėra neįprasta praktika, įvertino Didžiosios Britanijos Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analitikas, istorikas Markas Galeotti.
Jis priminė, kad Rusijos prezidentas panašiai elgėsi ir per COVID-19 pandemijos protrūkį, kai sėdėjo užsidaręs savo rezidencijoje. Anot istoriko, tai Rusijos prezidento taktika: kai iškyla tikrai sudėtingų iššūkių, jie tampa kieno nors kito, bet ne V.Putino problema.
Per paskutinį susitikimą dėl padėties Kursko srityje V.Putinas pareikalavo „išspirti priešą“ iš Rusijos teritorijos, dėl to, kas įvyko, apkaltino Vakarus ir pažadėjo duoti „vertą atsaką“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kuris tuo metu jau buvo pasistūmėjusios 25 km nuo sienos.
Jis taip pat patikino, kad visi Kyjivo tikslai žlugo: pasak prezidento, Rusijos pajėgų puolimo Donbase tempas padidėjo pusantro karto, o Rusijos visuomenė nepasidavė bandymams sėti „nesantaiką“. Kartu Rusijos autokratinis vadovas nė karto to, kas vyksta, neįvardijo „invazija“, o vartojo žodžius „įvykiai“, „situacija“ ir „antiteroristinė situacija“.
Ukrainos puolimas Kursko srityje sukrėtė Rusijos vadovybę ir privertė V.Putiną „susinervinti“, anksčiau leidiniui „The Moscow Times“ sakė šaltiniai dabartinėje Rusijos vyriausybėje.
Pasak vieno iš jų, tokio niūraus V.Putino niekas nematė nuo 2022 m. rudens, kai Rusijos kariuomenė buvo priversta palikti Chersoną.
Pažymėtina, kad Kursko nesėkmė gali turėti neigiamos įtakos Generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo karjerai, „The Moscow Times“ sakė kitas šaltinis.
Anksčiau „Bloomberg“ naujienų tarnyba pranešė, kad V.Gerasimovas apie pasirengimą invazijai žinojo iš žvalgybos, tačiau ignoravo informaciją ir nepranešė apie tai prezidentui.
