Tai buvo ne tik aiškus plakatas, tačiau ir akivaizdi tiesa. Neseniai „Gazeta.ru“ vedamajamame straipsnyje rašė, kad pirmą kartą nacionalistų eitynės save pristatė kaip opoziciją.
Kremlius susiduria su savo sukurta pabaisa
Šių metų nacionalistų eitynėse netrūko ir pasisakymų prieš Vladimiro Putino „Čekistų režimą.
Kremlius, daugybę metų sėkmingai manipuliuodamas nacionalistais ir taip siekdamas asmeninių tikslų, skleisdamas ksenofobiją Rusijoje, dabar akis į akį susiduria su pabaisa, kurią pats sukūrė.
„Tie nacionalistai, kurie nesusijungė su valdžia, dabar save priskyrė Kremliui priešiškam protestuojančiųjų judėjimui – juk kažkaip reikia išvengti savo atskirties“, – neseniai straipsnyje rašė politikos apžvalgininkas Andrejus Kolesnikovas.
Be nuspėjamų šūkių, kaip „Rusija – rusams“, „Baikime šerti kaukaziečius“ ir įvairių pasisakymų prieš emigrantus, šių metų nacionalistų eitynėse netrūko ir pasisakymų prieš Vladimiro Putino „Čekistų režimą“.
Bet tam, kad suvoktume, kas iš tiesų šiuo metu vyksta Rusijoje, reikia pažvelgti toliau nei dramatiškos ir žiaurios nacionalistų manifestacijos – rasistinės riaušės Maskvos Biriulevo rajone, atakos Maskvos–Dušanbės traukinyje arba žygeivių plakatai „mirtis kaukaziečiams“, – pažvelgti į viską kiek plačiau.
Migrantais nepatenkinti išsilavinę
Kaip rodo Levados centro apklausa, 73 proc. rusų (80 proc. jų kilę iš Maskvos) pritaria migrantų darbininkų deportacijai. 66 proc. iš dalies arba visiškai pritarė šūkiui „Rusija – rusams“ ir tik 19 proc. sakė, kad toks šūkis yra fašistinis.
Levados centro direktorius Levas Gudkovas sako, kad daugiau nei 70 proc. rusų turi ksenofobinių polinkių.
Didžioji dalis šių žmonių nedalyvaus eitynėse Rusijoje, neapvogs daržovių sandėlio ieškodami migrantų ir vargu ar jie puls traukinį iš Tadžikistano. Bet juos jaudina migrantų antplūdis ir dėl jų blogėjanti kriminogeninė šalies padėtis.
Dalis jų tiki, kad privilegijuoti šalyje yra ne Rusijos piliečiai, o savo šalyje gimę rusai yra diskriminuojami. Dauguma rusų mato save kaip tautą be valstybės.
Dalis jų tiki – nors iš tiesų įrodyta priešingai, – kad privilegijuoti šalyje yra ne Rusijos piliečiai, o savo šalyje gimę rusai yra diskriminuojami.
Tam, kad suprastume Rusijoje kylantį nacionalizmą, netgi ir rasizmą, turime suvokti, kad, nepaisant politinio, kultūrinio ir viso kito dominavimo, dauguma rusų mato save kaip tautą be valstybės“, – straipsnyje rašo Pitsburgo Rusijos ir Rytų Europos šalių studijų centre dirbantis Sean'as Guillory.
Pyktį sukurstė krizė ir korupcija
Būtent šis latentinis tyliosios daugumos nacionalizmas ir valdo šalies politinę dinamiką. Ir ta tylioji dauguma nėra skustagalviai. Daugelis jų – studentai, verslininkai, mieste gyvenantys ir dirbantys išsilavinę žmonės. Pateikdami 2012 m. ataskaitą, „Visuomenės rūmai“ įspėjo dėl staigaus ksenofobijos padidėjimo tarp miestiečių ir aukštą išsilavinimą turinčių žmonių.
Sovietų Sąjungoje gyvenę nacionalistai vis labiau sensta ir auga naujoji karta, kuri yra labiau demokratiškesnė, bet ši karta – taip pat nacionalistų.
Šie žmonės aktyvūs politinėje arenoje – pasak A.Kolesnikovo, nacionalizmas tampa kovos dėl rinkėjų būdu tiek tarp pozicijos, tiek tarp opozicijos narių.
Pasak L.Gudkovo, nacionalistinių nuotaikų augimą šalyje pakurstė pyktis dėl ekonominės krizės ir šalyje tarpstančios korupcijos.
Netgi liberalas opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, nors pats ir nedalyvavo eitynėse, savo pasekėjus ragino jose dalyvauti, tokiu būdu siekdamas įtikti tiek liberalams, tiek ir palaikantiems nacionalistus.
Tačiau A.Navalno žingsnis gali nebūti tik mėginimas balansuoti tarp dviejų frontų, kaip tai atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mat dauguma jį palaikančių dešiniųjų taip pat pasisako už nacionalizmą.
S.Guillory atkreipė dėmesį, kad A.Navalno demokratijos koncepcija iš tiesų yra ir Rusijos demokratijos koncepcija. „A.Navalnas yra demokratas, bet pirmiausia – Rusijos demokratas“, – rašo S.Guillory.
A.Navalnas atstovauja tyliajai daugumai, kuri šiuo metu išgyvena pokyčius – Sovietų Sąjungoje gyvenę nacionalistai vis labiau sensta ir auga naujoji karta, kuri yra labiau demokratiškesnė, bet ši karta – taip pat nacionalistų.
