Apdovanojimas „Charlie Hebdo“ skirtas praėjus vos porai dienų po to, kai du ginkluoti vyrai ėmė šaudyti stovėjimo aikštelėje šalia Pranašo Mahometo karikatūrų parodos Teksase.
Jungtinių Valstijų saugumo struktūros dabar įdėmiai ruošiasi kiekvienam panašaus pobūdžio renginiui, kurio turinys gali kelti radikalių islamistų pavojų. Metus rengtasi ir pranašo Mahometo karikatūrų parodai Teksase, todėl du ginkluoti užpuolikai pirmadienį nesugebėjo gyvi nusigauti toliau nei stovėjimo aikštelės šalia ekspozicijos vietos – buvo nukauti pareigūnų.
Šįkart viskas praeina ramiai, ir apdovanojimas 12 redakcijos narių sausį Paryžiuje praradusiam leidiniui daugelio žymių dalyvaujančių rašytojų nuomone yra tikrosios žodžio laisvės išraiška.
„Jei esate organizacija, kuri rūpinasi išraiškos laisve, tuomet jums turi rūpėti net ir laisvė tiems žodžiams, kurie jums nepatinka. O jei ginate tik su jūsų moraliniais įsitikinimais sutampančio žodžio laisvę, tai paprastai vadinama cenzūra“, – sako rašytojas Salmanas Rushdie.
„Prancūzija daro aiškų skirtumą tarp kritikos ir neapykantos skatinimo. Ten nebus leidžiamas Holokausto neigimas, bet šventvagiškoms mintims kelias atviras. Amerikoje mes elgiamės kiek kitaip. Esame išraiškos absoliutintojai, leidžiame viską, arba bailiai – neleidžiame nieko. Tad mūsų tradicijoos skirtingos“, – sako „New Yorker“ apžvalgininkas Adamas Gopnikas.
Apdovanojimą Niujorke atsiėmė „Charlie Hebdo“ autoriai, sausio 7-ąją pavėlavę į darbą ir dėl to išvengę žudikų kulkų.
„Aš suprantu, kad tikinčiuosius gali šokiruoti satyrinė Mahometo, Jėzaus, Mozės ar popiežiaus karikatūra. Tačiau būdamas piliečiu turi suprasti, kad kai kurios mintys ar vaizdai gali šokiruoti. Būti šokiruotam – demokratijos dalis. Būti nušautam – ne“, – sako dabartinis „Charlie Hebdo“ redaktorius Gerardas Biardas.
Tiesa beveik 150 PEN draugijos, ginančios persekiojamus rašytojus, narių atsisakė „Charlie Hebdo“ laikyti žodžio laisvės ruporu, parašydami protesto laišką prieš apdovanojimo skyrimą prancūzų žurnalui. Jame šaipymasis iš pranašo Mahometo prilyginamas kolonialistiniam Prancūzijos musulmonų pažeminimui.
Dalyvauti apdovanojimo ceremonijoje atsisakė ir žymūs PEN nariai, tarp jų ir „Anglo ligonio“ autorius šrilankiečių kilmės Kanados rašytojas Michaelas Ondaatje.
