Šeštadienio vakarą Honkongo finansinį rajoną apėmė chaosas, policijai ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis vaikant Molotovo kokteiliais apsiginklavusius protestuotojus.
Honkongo gyventojai protestuoja jau 13 savaitgalį iš eilės, nepaisydami draudimų, judėjimo lyderių sulaikymų ir augančios grėsmės iš Kinijos.
Policija uždraudė rengti planuotą demonstraciją – esą dėl saugumo priežasčių – atsižvelgdama, kad per praėjusį savaitgalį vykusius protestus prasiveržė policijos ir demonstrantų susirėmimų. Penktadienį organizatoriai, reaguodami į pareigūnų draudimą, protesto akciją atšaukė.
Tačiau šeštadienį didžiulė minia žmonių, tradiciškai apsirengusių juodais marškinėliais ir nešinų spalvotais skėčiais, vis tiek išėjo į saloje įsikūrusio miesto gatves, blokuodami šio tarptautinio finansų centro kelius ir skanduodami „grąžinkit Honkongą, mūsų laikų revoliucija“.
Bėgant laikui įtampa prie Honkongo parlamento – Įstatymų Leidžiamosios Tarybos – pastato augo, o aršiausiai nusiteikę protestuotojai padeginėjo daiktus, svaidė akmenis ir taikėsi lazerių spinduliais į metalinėmis užtvaromis atsitvėrusią riaušių policiją.
Policija savo ruožtu bandė vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis išvaikyti skėčiais prisidengusius ir šaligatvio akmenis į pareigūnus svaidančius protestuotojus.
Sutemus Molotovo kokteiliais ir akmenimis ginkluoti protestuotojai prasiveržė pro metalines užtvaras prie parlamento, bet buvo atremti ašarinėmis dujomis ir mėlynos spalvos skysčio čiurkšlėmis, švirkščiamomis iš vandens patrankos.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad spalvotu skysčiu purškiama siekiant lengviau nustatyti įtariamus riaušininkus.
Protestuotojai buvo įsiveržę į Įstatymų Leidžiamosios Tarybos pastatą liepos 1-ąją, minint 22-ąsias iki tol britų valdyto Honkongo perdavimo Kinijai metines.
Kiek anksčiau demonstrantai žygiavo šalia Pekino remiamos Honkongo lyderės Carrie Lam oficialios rezidencijos. Ji sulaukė visuomenės pasipiktinimo pabandžiusi priimti teisės aktą, kuris leistų Honkongo gyventojų ekstradiciją į Kiniją.
„Esu pasirengęs savo išėjimo [protestuoti] pasekmėms, – sakė Jay prisistatęs demonstrantas. – Honkongiečiai turi susirinkimų teisę.“
Pasipiktinimas ekstradicijos įstatymo projektu, kuris dabar yra sustabdytas, bet galutinai neatšauktas, paskatino didžiąją dalį Honkongo gyventojų išeiti į gatves.
Nuo to laiko visuomenės nepasitenkinimas peraugo į platesnį raginimą užtikrinti miestui didesnę demokratiją ir pasipriešinimą Pekino bandymams apriboti laisves savo pusiau autonominėje teritorijoje.
Dar viena didelė grupė žmonių šeštadienį susirinko judriame parduotuvių rajone; jie užtvėrė kelią ir skandavo prieš valdžią nukreiptus šūkius.
„Nebijau šiandien šia ateiti“, – sakė 25-erių protestuotojas pavarde Ng.
Virš protestuotojų praskrido sraigtasparnis, iš kurio policija paragino susirinkusiuosius „nedelsiant išeiti“, o į gatves išriedėjo sunkvežimiai su vandens patrankomis.
Tačiau demonstrantai neketino skirstytis.
„Honkongui [atėjo akimirka] „dabar arba niekada“, – sakė 33-ejų buhalterė pavarde Wong (Vong).
„Esu dviejų vaikų motina. Šiandien jie čia neatėjo, bet atėjo jų močiutė. Giname susirinkimo teisę kitai Honkongo kartai“, – kalbėjo ji.
Šeštadienį minima penkerių metų sukaktis nuo Pekino sprendimo atmesti siūlymą imtis Honkonge politinių reformų, išprovokavusio 79 dienas trukusius vadinamojo Skėčių judėjimo protestus.
Dauguma protestuotojų yra pasiryžę neleisti išblėsti naujiems protestams, kaip kad nutiko Skėčių judėjimui.
Išvakarėse dėl kaltinimų, susijusių su neramumais, buvo sulaikyti mažiausiai penki įtakingi aktyvistai ir trys įstatymų leidėjai. Policijos operacija, kuria buvo siekiama numalšinti šeštadienio eitynes, tęsėsi iki vėlaus penktadienio vakaro.
Žmogaus teisių organizacijos pasmerkė tokią policijos bauginimo taktiką „tiesiai iš Pekino vadovėlio“.
Du Skėčių judėjimo lyderiai – Joshua Wongas ir Agnes Chow, tebeturintys didelį autoritetą tarp miesto jaunimo – buvo suimti per penktadienį anksti ryte surengtus policijos reidus. Jie kaltinami „kurstę kitus dalyvauti nesankcionuotame susirinkime“ ir kitais pažeidimais.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Federica Mogherini sakė, kad naujausi įvykiai Honkonge „kelia itin didelį nerimą“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo ruožtu pareiškė, kad Vašingtono ekonominis spaudimas Kinijai neleidžia Pekinui imtis griežtesnių susidorojimo su protestuotojais priemonių.
Protestuotojai apeina draudimą
Bandydami apeiti draudimą protestuoti, minia demonstrantų anksčiau šeštadienį nešėsi kryžius ir giedojo „aleliuja“, susibūrę į religinius susirinkimus, kuriems nereikia valdžios leidimo.
Demonstrantai, užsitarnavę kūrybingų ir nenuspėjamų aktyvistų reputaciją, taip pat kvietė žmones į „masinius apsipirkimus“ miesto centre.
Forumo LIHKG, kuris yra analogiškas socialiniam tinklui „Reddit“ ir kur protestuotojai dažnai aptaria savo idėjas, atstovai tviteryje paskelbė, kad jų programėlė patyrė „didžiausią ataką savo istorijoje“.
Penktadienį policija patvirtino, kad dėl savo veiksmų per ankstesnius protestus buvo sulaikyti trys įstatymų leidėjai ir vienas rajono tarybos narys, tačiau pareigūnai neigė, kad šie reidai buvo specialiai surengti siekiant susilpninti savaitgalio demonstracijas.
Nuo birželio dėl protestų buvo sulaikyti per 900 žmonių.
Su krize susidūrusi Honkongo valdžia atsisako trauktis dėl protestų, per kuriuos milijonai žmonių taikiai žygiuoja miesto gatvėmis.
Vis dėlto tarp jų yra ir radikaliai nusiteikusių protestuotojų, svaidančių į policininkus plytas ir Molotovo kokteilius, o policija į tai atsako paleisdama ašarinių dujų ir šaudydama guminėmis kulkomis.
Tokie smurto protrūkiai pakenkė Honkongo kaip stabilaus ir klestinčio miesto reputacijai.
Tuo metu Kinija į įvykius Honkonge reaguoja bauginimo kampanija. Valstybinė žiniasklaida penktadienį pranešė, kad netoli sienos su Honkongu esančiame Šendžene bus rengiamos naujos karinės antiriaušinės pratybos.
