Kaip skelbia Qz.com, vienoje skurdžiausių pasaulio valstybių net geriausiais laikais medicinos srityje dirbo kiek daugiau nei 27 tūkst. žmonių. Tai – lašas jūroje, turint omenyje Nepalo gyventojų skaičių – 28 milijonus.
Baiminamasi, kad po žemės drebėjimo suprastėjus sanitarinėms sąlygoms ir padidėjus vandens užteršimo galimybei, šalyje gali pradėti plisti A ir E tipo hepatitai, vidurių šiltinė ir net cholera.
Pernai mažiausiai du žmonės mirė ir 700 patyrė įvairiausių negalavimų dėl choleros epidemijos Terajaus regione, kuri prasidėjo po musoninių liūčių.
2009 metų choleros epidemija nusinešė pusę tūkstančio nepaliečių gyvybių.
Liga plinta žaibiškai
Tarptautinio viduriavimo ligų centro buvęs vadovas Alejandro Cravioto sakė, kad viduriavimo ligas platina žmonės, kurie tuštinasi lauke. Taip užkratas patenka į vandenį ir ligos aukomis tampa dešimtys žmonių.
Jei žmonės stovyklose liks ilgesniam laikui, turėsime sanitarinę krizę.
Situaciją po žemės drebėjimo sunkina tai, kad tūkstančiai išsigelbėjusių šiuo metu glaudžiasi laikinose apgyvendinimo vietose.
„Jei žmonės stovyklose liks ilgesniam laikui, turėsime sanitarinę krizę“, – sakė teigė UNICEF vandens sanitarijos ir higienos Katmandu teritorijoje koordinatorius Anu Gautamas.
Kai kuriose stovyklose tualetai yra perpildyti.
Nors stovyklose gali pradėti plisti ir kitos ligos, choleros baiminamasi labiausiai, nes jos epidemijos nusineša daugiausia gyvybių, ypač neatsparūs šiai ligai yra vaikai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet šia liga užsikrečia apie 3–5 mln. žmonių, iš jų 100–120 tūkst. miršta.
Jei ši liga ims plisti Nepale, ji nepridarys tiek žalos, kiek 2010 metais padarė Haityje po žemės drebėjimo, nes Nepalo medikai labiau patyrę kovojant su šiuo susirgimu.
