Daugelis bendruomenių Nepale mėnesinėmis sergančias moteris laiko nešvariomis ir verčia motinas bei dukras tuo laikotarpiu gyventi pašiūrėse ar tvartuose toliau nuo šeimos namų, nors ši praktika yra uždrausta įstatymu. Ši tradicija, kurios laikomasi ne tik Nepale, bet ir kai kuriose Indijos bei Bangladešo dalyse, vadinasi „Chhaupadi“. Praleidusios naktį ar jų keletą pašiūrėje ar tvarte moterys sušalusios miršta.
Apkeliavus aštuonis rajonus Nepalo Vakaruose tapo akivaizdu, kad randasi kritinė moterų masė, kuri nesutinka su ydingais prietarais ir jiems priešinasi. Kiekviena iš tų moterų turi savą priežastį nenakvoti pašiūrėje per mėnesines, tačiau jos visos drauge kovoja su giliai įsišaknijusiais tabu, kurie kyla iš diskriminacijos lyties pagrindu Nepale.
23-ejų mergina Achhamo rajone priėmė drąsų sprendimą – likti namuose menstruacijų metu, net tuomet, kai jos motina ėjo nakvoti į pašiūrę. Kai menstruacijomis jos serga abi, dukra gamina maistą namuose ir nuneša jo mamai. Mergina nuoširdi: „Vietos valdžia sako, kad namuose privalo būti tualetas, tačiau niekas niekuomet nediskutuoja, kad moterys negali būti verčiamos gyventi tvartuose“.
30-metė Nirmala BK iš Achhamo – įkvepiantis pavyzdys, kai motinos drąsa gali padėti kovoti su „Chhaupadi“ praktika. Kadangi jai nebuvo leista menstruacijų metu ruošti maisto, Normalos vaikai su miltais rankose vaikštinėjo po miestą ir prašė žmonių iškepti jiems roti duonos. Pamačiusi, kokios nusiminusios jos atžalos, motina nusprendė vis dėlto pasipriešinti ir likusi namuose ruošti maistą net per menstruacijas.
Tiesa, kai kurias moteris palaiko vyrai, skatinantys jas priešintis tabu. Bajhange viena moteris atskleidė, kad jos sutuoktinis anytą vertė sutikti, jog žmona per menstruacijas galėtų likti namuose. „Mano anyta vis dar bando išsiaiškinti, ar sergu menstruacijomis, ar ne, tačiau baltai pameluoju, kad neva išgeriu vaistų, jog nekraujuočiau“, – sako ji.
Mano anyta vis dar bando išsiaiškinti, ar sergu menstruacijomis, ar ne, tačiau baltai pameluoju, kad neva išgeriu vaistų, jog nekraujuočiau, – sako ji.
Ramaroshni Giri teigia, kad menstruacijų metu namuose lieka dėl saugumo. Ji džiaugiasi paneigusi ir dar vieną stereotipą apie tai, kad menstruacijų metu negalima melžti karvių. „Jei to nedarysiu, karvės neduos pieno, be to, nė viena iš jų nenumirė, kai sirgdama pamelžiau“, – tvirtina R.Giri.
Paauglės Achhame slepia, kad jau serga menstruacijomis, besibaimindamos, kad motinos parodys joms duris ir tomis dienomis lieps nakvoti pašiūrėje ar tvarte.
Kartą, grįždama į mokyklos, viena mergaitė tiesiog buvo šokiruota, radusi savo jaunesnius brolius ir seseris visą dieną kąsnio burnoj neturėjusius tik dėl to, kad jų motina – pašiūrėje. Mergaitė labai supyko ant mamos: „Ar religija liepia laikyti vaikus alkanus?“ Po šio dukters pykčio protrūkio ji nusprendė per menstruacijas likti namuose ir virti maistą.
Egzistuoja prietaras, kad šamanas pasibaisėtų, jei tik kraujuojanti moteris jį paliestų. 35-erių Gangadevi Bista iš Silgari Dočio nusprendė patikrinti, kiek šiame teiginyje tiesos. Apsimetusi sergančia, Bista tai ir padarė, tačiau nieko, apie ką byloja prietaras, neįvyko. Moteris pasistengė, kad apie tai sužinotų visas kaimas.
Restorano Achhame savininkė atsisakė paisyti „chhaupadi“. Jos teigimu, sugriūtų jos verslas, jei ji kas mėnesį menstruacijų metu nakvotų tvarte. „Vyresnieji valgo mano maistą, kurį ruošiu ir per menstruacijas – nė vienas nepasijuto dėl to prastai, neapsirgo“, – sako ji.
Dalit – žemiausios kastos moteris – vos neprarado savo kūdikio, kai žiemą teko nakvoti pašiūrėje. Užmigusi su aštuonių mėnesių sūneliu, ji vos nežuvo liepsnose – buvo susikūrusi laužą, kad nesušaltų. Po šio įvykio daugiau į pašiūrę miegoti ji negrįžo.
Nepaisant to, kad padėtis šiuo klausimu keičiasi į gerąją pusę, daugybė moterų vis dar kenčia dėl tokios ydingos praktikos. Akivaizdu, kad vien informacijos sklaidos nepakanka. „Chhaupadi“ uždrausta ir įstatymu, už tai baudžiama.
Moksleivės vienoje Katmandu mokykloje neprivalo jaudintis dėl menstruacijų pamokų metu, užmiršusios įklotus ar net praleidusios pamokas kelias dienas per mėnesį. Mokykla įrengė pardavimo aparatą, kuriame galima nusipirkti įklotą, įmetus vienos rupijos monetą. Tiesa, dėl susidariusių papildomų išlaidų mokyklai kiekviena pasinaudojusi tokia paslauga turi mokėti po penkias rupijas. Mokykloje mokosi 1300 mergaičių, dirba 75 moterys. Ši mokykla pasiskelbė menstruacijoms draugiška įstaiga Nepale.
Mokykla, kurios auklėtiniai egzaminuose pasiekia geriausių rezultatų, tikisi, jog mergaitės mokysis dar geriau, kai galės pernelyg nesijaudinti dėl menstruacijų.
„Susiduriame su problemomis, kai pamirštame įsidėti įklotų ir tenka dėl to kreiptis į bendraklases. Tenka grįžti namo ir praleisti pamokas. Nuo šiol tokių problemų netenka spręsti“, – sako moksleivė Ganga Sapkota.
Taip pat vedantis pamokas įstaigos direktorius Natikaji Maharjanas teigia, jog prioritetą skiria reprodukcinei sveikatai, taip esą griaudamas nusistovėjusius stereotipus apie menstruacijas.
Jo teigimu, tai yra bandomasis projektas, kuriam mokykla tikisi gauti finansavimą ir įklotus kitąmet dalyti nemokamai. Jis teigia, kad „tai padėtų skleisti suvokimą apie menstruacijas, kaip apie natūralų biologinį procesą“.
