Pasak pranešimų, galinga aviacinė bomba ant mokyklos pastato nukrito naktį iš pirmadienio į antradienį. Susirašinėjimo platformos „Telegram" kanalas „Astra“, remdamasis šaltiniais gelbėjimo tarnybose, patikslino, kad ant mokyklos nukritęs sprogmuo – 250 kilogramų sverianti sklendžianti aviacinė bomba.
Ji ant pastato nukrito apie 6 val. ryto, pažymėjo „Astra“ ir pridūrė, kad evakuacija nebuvo vykdoma, niekas nebuvo sužeistas.
Anot kanalo šaltinių, bomba pramušė pastato stogą, bet nesprogo. Ir dabar yra vienoje iš klasių trečiajame mokyklos aukšte.
Televizijos kanalo „Pepel“ paskelbtoje nuotraukoje matyti tik įtrūkimas mokyklos pastate.
Viena mokyklos mokytoja „Agentstvo“ žurnalistams sakė, kad nuo antradienio pamokas vedė nuotoliniu būdu. Tačiau ji nežino, dėl kokių priežasčių mokymas iškeltas iš klasių.
„Mums nieko nesakė. Šiandien atėjau, mes ten tvarkėmės, niekas nieko nežino. Atėjo, išėjo, viskas. Sakė, kad [reikia] mokytis nuotoliniu būdu, kol ta situacija rimta“, – kalbėjo pedagogė.
Mokyklos administracija atsisakė komentuoti informaciją ir rekomendavo kreiptis į kaimo administraciją. Trečiadienio popietę „Agentstvo“ redakcijai su ja susisiekti nepavyko.
Pažymėtina, kad Bykovkos kaimas yra už 45 km nuo Ukrainos sienos, t.y. toliau nei Belgorodas.
Tai – ne pirmas kartas, kai Rusijos pajėgos numeta galingas bombas Belgorodo srityje. Spalio pabaigoje Rusijos kariškiai numetė didelės sprogstamosios galios aviacinę bombą Puškarnojės kaime, esančiame vos už 6 km nuo Belgorodo. Tuomet šaudmuo taip pat nesprogo ir nepadarė jokios žalos.
Tačiau, jei sviedinys detonuoja, jis sukelia didelius nuostolius, „Agentstvo" paaiškino ekspertas Kirilas Michailovas.
Kanalo „Astra" skaičiavimais, 2024 m. Rusijos kariuomenė Rusijos teritorijoje ir okupuotuose Ukrainos regionuose numetė mažiausiai 150 didelio sprogstamumo aviacinių bombų. Dažniausiai fiksuojami yra aviacinių bombų FAB-250 ir FAB-500 numetimai.
Netyčia numesta – paprastai nesprogsta
Paprastai neplanuotai numesta ši amunicija nesprogsta ir ją sunaikina sprogmenų ekspertai. Tokias valdomas aviacines bombas Rusijos ginkluotosios pajėgos dažniausiai naudoja smūgiams Donecko ir Charkivo srityse.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija anksčiau yra pažymėjusi, kad tokie incidentai gali įvykti dėl klaidų apginkluojant orlaivius prieš pakilimą arba dėl neteisingų įgulos veiksmų kovinių misijų metu.
„Greičiausiai tai abiejų veiksnių derinys“, – mano britų kariškiai. Jie taip pat pripažino, kad tokių incidentų dažnėjimas gali rodyti didėjantį Rusijos personalo – tiek skraidančio, tiek antžeminio – nuovargį, taip pat nepakankamą specialistų parengimą.