Afroamerikiečių, ispanakalbių ir imigrantų teisių gynėjai primena tulžingą pernykštę prezidento rinkimų kampaniją, krūvą policininkų, nušovusių juodaodžius, išteisinimų, padažnėjusius imigrantų ir pabėgėlių areštus bei jų deportavimo atvejus.
Ir daro išvadą, kad atėjo laikas abejoti JAV simboliu laikoma lygybe ir geresnio gyvenimo, laisvės bei laimės pažadu.
Antai filmų kūrėjas Chrisas Phillipsas teigia, kad šiemet, kaip ir anksčiau, tikrai dalyvaus tradiciniame šeimos barbekiu.
Tačiau 36-erių afroamerikietis priduria, esą jam bus sunku pagerbti JAV gimimą netrukus po to, kai trys pareigūnai buvo išteisinti bylose dėl juodaodžių žūties.
Policininkai išteisinami
Nuo 2014 metų, kai Fergiusono mieste Misūrio valstijoje policija nušovė neginkluotą juodaodį paauglį Michaelą Browną, Amerikoje netyla protestai dėl atvejų, kai policijos pareigūnai nušauna afroamerikiečius vyrus.
Tik retas pareigūnas nuteisiamas, dažnai nepateikiama net kaltinimai. Antai birželį, nepaisant vaizdo medžiagos, Minesotos valstijos policininkas Jeronimo Yanezas buvo išteisintas byloje dėl juoaodžio Philando Castile'o nušovimo.
32 metų amerikietis, dirbęs mokyklos kavinėje, buvo nušautas, kai jo automobilis pernai liepos 6 dieną buvo sustabdytas per įprastą patikrinimą. Panašių incidentų būta ir anksčiau.
„Teisingumas, atrodo, negalioja visiems žmonėms, – tvirtina Ch.Phillipsas, protestus Fergiusone matęs iš arti ir apie neramumus sukūręs dokumentinį filmą „Ferguson 365“. – Daug žmonių jau praradę viltį.“
J.McClelland: „Tai man yra baltojo vyro šventė. Tai tik dar viena diena. Nestebėsiu net fejerverkų. Nėra nuotaikos.“
Skirtingai nei Ch.Phillipsas, 55 metų Janette McClelland, juodaodė muzikantė iš Albukerkės miesto Naujosios Meksikos valstijoje, teigia Liepos 4-osios nešvęsianti.
„Tai man yra baltojo vyro šventė. Tai tik dar viena diena. Nestebėsiu net fejerverkų. Nėra nuotaikos, – sako J.McClelland, mananti, kad JAV miestuose dėl masinės nevilties gali kilti dar daugiau neramumų. – Meldžiuosi ir stengiuosi laikytis.“
Imigrantai bijo draudimų
Per pernykštę rinkimų kampaniją tiek respublikonai, tiek demokratai daug kalbėjo apie imigraciją. Nuo to laiko Donaldo Trumpo administracija bando patvirtinti kelionių į JAV draudimą šešių musulmoniškų šalių piliečiams.
Draudime numatoma, kad žmonės iš šių valstybių turi įrodyti, jog Amerikoje gyvena jų artimieji. Taip pat tinka dokumentai, įrodantys ryšį su kokia nors švietimo įstaiga ar verslo kompanija.
Praėjusį penktadienį D.Trumpo administracija paskelbė, kad bus areštuojami žmonės, tarp jų – giminaičiai, kurie samdosi kontrabandininkus, nelegaliai gabenančius į JAV vaikus.
P.Montes: „Jaučiuosi labai neaiškiai. Turiu omenyje, ką mes švenčiame? Ar mes švenčiame demokratiją?“
Bostone gyvenanti Patricia Montes, kuri į JAV atvyko iš Hondūro, tvirtina, kad yra dėkinga JAV už jai suteiktas progas geriau gyventi ir garantuojamą saugumą. Tačiau šiemet ji nežino, kaip vertinti Liepos 4-osios šventę.
„Jaučiuosi labai neaiškiai. Turiu omenyje, ką mes švenčiame? Ar mes švenčiame demokratiją?“ – klausia P.Montes.
Moteriai esą skaudu matyti, kaip vaikai, bėgantys nuo smurto, ne priimami Amerikoje, o deportuojami į pietines šalis. Ją taip pat baugina padažnėję reidai ispanakalbių ir musulmonų kvartaluose.
Teksase ispanakalbiai protestuoja prie valstijos įstatymą, įpareigojantį miestus bendradarbiauti su federaliniais imigracijos pareigūnais. Naujojoje Meksikoje ir Mičigane bandoma išgelbėti pabėgėlius iš Irako nuo deportavimo.
„Švenčiant Liepos 4-ąją yra daug dalykų, kuriais negalima didžiuotis, – sako Naujosios Meksikos universiteto studentė Janelle Astorga Ramos. – Nors tai proga švęsti šalies vienybę, visų galvose bus ir tie dalykai.“
Nuolat puola žiniasklaidą
Galiausiai šių metų Nepriklausomybės dieną gana neramiai pasitinka didelė JAV žurnalistų bendruomenė – D.Trumpas nuolat puola žiniasklaidą, kurią vadina „opozicine partija“, skelbiančia „išgalvotas naujienas“ („fake news).
Sekmadienį JAV prezidentas savo tviterio paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis matomas prie imtynių ringo mušantis kostiumuotą vyrą, kurio veidas uždengtas televizijos CNN logotipu.
Tai galima vertinti kaip grasinimą griebtis fizinio smurto prieš žurnalistus.
Liepos 4-osios proga „The New York Times“ žurnalistas Jimas Rutenbergas kaip tik ir įspėjo – nepriklausoma žiniasklaida atsidūrusi pavojuje.
Birželio pabaigoje D.Trumpas užsipuolė jam kritišką dienraštį „The Washington Post“ ir jo savininką Jeffą Bezosą, pareikšdamas, esą pagrindinė pastarojo kompanija „Amazon“ vengia mokėti mokesčius.
„Su gimtadieniu, Amerika. Esi pakankamai subrendusi, kad žinotum, jog gimtadienis ne visada linksmas. Ir pripažinkime – ši Liepos 4-oji linksma tikrai nebus“, – rašo J.Rutenbergas.
Jis primena ne tik dabar jau sunkiai suskaičiuojamus D.Trumpo išpuolius prieš jam nepatinkančias žiniasklaidos priemones. Jis mato ir Vladimirui Putinui labiau įprastų metodų.
Antai birželio pabaigoje D.Trumpas užsipuolė jam kritišką dienraštį „The Washington Post“ ir jo savininką Jeffą Bezosą, pareikšdamas, esą pagrindinė pastarojo kompanija „Amazon“ vengia mokėti mokesčius.
J.Rutenbergas paminėjo 2016-ųjų pavasarį, kai V.Putinas pasirūpino, kad iš žiniasklaidos grupės RBK, kurios tyrimai palietė Rusijos prezidento šeimą, būtų pašalinti kritiškiausi redaktoriai. RBK komanda buvo išvadinta „Amerikos asistentais“, o kompanijai pareikšti kaltinimai sukčiavimu.
D.Trumpo Baltųjų rūmų komanda dabar įsigudrinusi drausti filmuoti spaudos konferencijas, o jei ir leidžia, tuomet apkaltina žiniasklaidą nesąžiningumu.
Prezidentui taip patinkantis „Fox News“ laidų vedėjas Seanas Hannity ragina administraciją reikalauti, kad žurnalistai iš anksto raštu užduotų klausimus.
O dar vienas D.Trumpo patikėtinis Newtas Gingrichas apskritai norėtų užtrenkti spaudai duris į Baltuosius rūmus – esą žiniasklaida „šiuo metu kelia pavojų šaliai“.