Naujosios buvusio informacinių technologijų ministro Pavelo Filipo vyriausybės paskyrimui aršiausiai priešinosi prorusiška Socialistų partija, kuri viso posėdžio metu švilpė ir kitais būdais reiškė nepasitenkinimą. Manoma, kad būtent šios Kremliui palankios jėgos politikai organizavo ir neramumus.
P.Filipo vyriausybės siekis – glaudesni santykiai su Europos Sąjunga ir tolesnis integracijos procesas. Tiesa, vien tokie siekiai tikrai nebūtų išvedę į gatves tūkstančių Moldovos gyventojų.
Didžiausią jų nepasitenkinimą kelia vis labiau šalyje įsivyraujanti oligarchų valdžia, kurios įtaka akivaizdžiai matoma netgi parlamente.
Net ir trečiadienio naktį vyriausybė prezidentui buvo priversta prisiekti slapta, nepranešus net žiniasklaidos atstovams. Dėl šio incidento postą paliko prezidento Nicolaes Timofčio atstovas spaudai Vladas Curkanu, pareiškęs, kad nenori dezinformuoti visuomenės.
Šešėlyje – įtakingas oligarchas
Niekam ne paslaptis, kad viena įtakingiausių šio parlamento asmenybių – turtingiausias Moldovos žmogus, oligarchas Vladimiras Plahotniucas. Nepaisant to, kad jo Demokratinė partija turi tik 19 narių 101 atstovo parlamente, būtent V.Plahotniucas vadinamas tikruoju politikos formuotoju.
Jo Demokratinės partijos dėka iš posto buvo išverstas ir liberalių pažiūrų premjeras Valerius Streletas. Už vyriausybės išformavimą tuomet balsavo ne tik tradiciškai Moldovą į rytus tempiantys komunistai bei socialistai, bet ir V.Plahotniuco demokratai.
Spėjama, kad tai buvo oligarcho kerštas dėl šalies prezidento atsisakymo suteikti galimybę formuoti vyriausybę jam.
Būtent tokia oligarchų įtaka šiai valdančiajai daugumai ir verčia Moldovos žmones piktintis bei reikalauti naujų parlamento rinkimų, kurie, tiesa, gali pasitarnauti prorusiškoms jėgoms. Nenuostabu, kad jos palaiko ir skatino neramumus, verčiančius prezidentą Nicolae Timofti imtis sprendimų.
Vargina korupcija
Politinė krizė Moldovoje, kuri yra viena skurdžiausių Europos valstybių, kilo dėl didžiulio masto korupcijos skandalo, susijusio su daugiau nei milijardo JAV dolerių dingimu prieš 2014 metų lapkritį vykusius parlamento rinkimus.
Dėl šio skandalo buvo suimtas buvęs premjeras Vladas Filatas, vadovavęs vyriausybei 2009–2013 metais, o per sostinę Kišiniovą dar tuomet nusirito didžiulių demonstracijų banga.
2014 metais Moldova, nepaisydama griežto Rusijos nepritarimo, pasirašė su ES istorinę asociacijos sutartį, kuri išjudino prorusiškas politines jėgas. Manoma, kad Moldovoje aktyviai pradėjo veikti ir Rusijos žvalgybos agentai, kurstantys antivakarietiškas nuotaikas.
Išnaudoja priešiškos jėgos
Susiskaldymas jaučiamas netgi protestuojančiųjų minioje. Dalis trečiadienio protestų dalyvių naująją vyriausybę laiko kompromisiniu sprendiniu ir mano, kad ji nepažabos plačiai išsikerojusios korupcijos ir neįgyvendins reformų.
Tuo tarpu kiti pasisako prieš proeuropietišką vyriausybę ir laikosi nuomonės, kad Moldovai derėtų likti Rusijos įtakos sferoje.
Vieningo atsakymo, kuriuo būtų galima paaiškinti Moldovos žmonių nepasitenkinimą, nėra – tai ir valdžios korupcijos skandalai, ir verslo grupių įtaka, nepasitenkinimas prasta ekonomine situacija.
Aišku tik viena, šiuos neramumus ir valdžios atstovų paniką išnaudos jėgos, norinčios nusitempti Moldovą į savo interesų zonos pusę.
