Nuo liepos 12-osios per susirėmimus Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje žuvo daugiau nei tuzinas žmonių. Abi pusės viena kitą kaltina pradėjus agresyvius veiksmus.
Bet įtampa gali pakenkti ne tik Baku ar Jerevanui. Stebėtojų teigimu, kyla rizika, kad subjurs ir taip netvirti Rusijos ir Turkijos prezidentų – atitinkamai Vladimiro Putino ir Recepo Tayyipo Erdogano – santykiai.
Nominaliai šalys – sąjungininkės, santykius grindžiančios nepasitikėjimu Vakarais. Bet jos atsidūrusios skirtingose barikadų pusėje tiek Sirijoje, tiek Libijoje.
Aistringi pareiškimai
O dabar Turkija skuba ginti musulmoniško Azerbaidžano, su kuriuo Ankarą sieja lingvistiniai ir etniniai ryšiai – Baku jau siūloma tiekti naujų ginklų, o R.T.Erdoganas žada neleisti pulti šalies, iš kurios į Turkiją teka pigios gamtinės dujos.
Savo ruožtu Maskva praėjusią savaitę lyg tyčia paskelbė apie dideles karines pratybas pietvakarinėje Rusijos dalyje, nors ir neigia, kad jos susijusios su žiežirbomis Armėnijos bei Azerbaidžano pasienyje, ir tikina norinti tarpininkauti paliaubų paieškose.
Armėnija ir Azerbaidžanas po SSRS griūties kariavo dėl Kalnų Karabacho regiono, o pastaraisiais metais dalyvauja savotiškose ginklavimosi varžybose. Abiem šalims ginkluotės už milijardus dolerių parduoda Rusija.
Pareiškimas, esą Azerbaidžanas galėtų raketomis smogti į Armėnijos atominę elektrinę, kursto nuogąstavimus, kad kivirčas gali tapti nekontroliuojamas.
Konfliktas, aišku, daugiausia rusena ir įsiliepsnoja tik kartais. Bet jokios tarptautinės derybos įtampos nenumalšina, o nuo 2008 metų pavieniai susirėmimai pražudė jau šimtus žmonių.
Šį kartą liepsna kaitresnė. Antai praėjusią savaitę nuskambėjęs pareiškimas, esą Azerbaidžanas galėtų raketomis smogti į Armėnijos atominę elektrinę, kursto nuogąstavimus, kad kivirčas gali tapti nekontroliuojamas.
Pabudo ir Jungtinės Valstijos. Valstybės departamentas praėjusią savaitę pranešė apie „didelį susirūpinimą“ bei paragino abi konfliktuojančias valstybes kalbėtis – ir susitarti.
Rusija siunčia žinią?
Skirtingai nei per ankstesnius apsišaudymus, naujausia konfrontacija – naudojami tankai, bepilotės skraidyklės, artilerija – vyksta 300 km nuo Kalnų Karabacho, palei tarptautinės bendruomenės pripažįstamą pasienį.
Čia pat – Kaspijos jūros baseino naftą ir dujas gabenantys vamzdžiai ir geležinkelis, kuriuo ištekliai per Turkiją gabenami į pasaulį.
R.T.Erdoganas Rusijos pastaraisiais metais nekritikuoja, bet šį kartą netiesiogiai užsiminė apie galimą Kremliaus vaidmenį kurstant susirėmimus, kuriuos pavadino „ne Armėnijos kalibro“.
„Tai yra Rusijos kiemas. Azerbaidžano ir Armėnijos konfliktas tęsiasi ribose, kuriose brėžia Rusija“, – sako Vokietijos Marshallo fondo Turkijos politikos skyriaus vadovas Ozguras Unluhisarcikli.
„Naujausias kovas Turkija mato kaip Rusijos siunčiamą žinią, bet suvokia, kad susigrumti su Rusija čia, net per antrines šalis, yra itin rizikinga. Nors Turkija nuosekliai remia Azerbaidžaną, Ankara niekada nėra planavusi tiesioginės intervencijos“, – pridūrė ekspertas.
Azerbaidžanas, kuris už Armėniją turtingesnis ir karine prasme galingesnis, anksčiau neeskaluodavo konflikto, nes žino, kad armėnus remia Rusija, toje šalyje turinti karinę bazę.
Vis dėlto dabar Baku stengiasi pagerinti santykius su Maskva – viliamasi, kad rusai padės rasti sprendimą dėl Kalnų Karabacho, nes Vakarams tarpininko vaidmuo esą nepritiko.
Turkija vėl sutaria su JAV
Kai kuriems ekspertams atrodo, kad nauja įtampa Kaukaze liudija besikeičiančią situaciją kitose konflikto zonose.
Antai R.T.Erdoganas birželį gana nelauktai paskelbė, kad Turkijos ir JAV santykiuose esą galima atversti naują švarų lapą, nes abiejų šalių interesai Sirijoje bei Libijoje vis labiau sutampa.
Toks pareiškimas kažin ar pradžiugino Rusiją, kuri remia Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimą. Gi Libijoje rusai samdiniai kartu su Jungtiniais Arabų Emyratais ir Prancūzija remia sukilėlių vadeivą Khalifą Haftarą, bet pastarojo sparnus apkarpė Turkijos karinė intervencija.
„Pagrindinė konkurencingo Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimo dinamika – tai, kad abi šalys jaučiasi ignoruojamos Vakarų. Bet jei Turkija ima kalbėtis su JAV, toks aljansas ima braškėti. Šį kartą Rusija atsakymą parengė Kaukaze“, – mano O.Unluhisarcikli.
R.T.Erdoganas birželį gana nelauktai paskelbė, kad Turkijos ir JAV santykiuose esą galima atversti naują švarų lapą, nes abiejų šalių interesai Sirijoje bei Libijoje vis labiau sutampa.
Galiausiai Ankaros retorika griežta ir dėl to, kad R.T.Erdoganui Turkijos užsienio politika turi būti ryžtinga – jis nori paversti šalį geopolitine galiūne bent regione.
Tiesa, Jerevane įsikūrusio Regioninių studijų centro direktorius Richardas Giragosianas neatmeta galimybės, kad Turkija gali nusvilti nagus – esą po demonstracijų 2018-aisiais į valdžią atėjusi jauna Armėnijos vyriausybė gali
„Turkijos karinis aljansas su Azerbaidžanvisu greičiu pulti atgal Maskvai, kurios kažkiek šalinosi, į glėbį.u pastūmėtų Armėniją Rusijos link. Maskva taip pat gautų progą pasiųsti pasiųsti karius į regioną, nors tam prieštarauja ir Armėnija, ir Azerbaidžanas, ir Turkija“, – teigia R.Giragosianas.
