Kaip rašoma straipsnyje, tokia krizė buvo neišvengiama. Turkija spalio pradžioje jau ne kartą pranešė apie Rusijos įvykdytus oro erdvės pažeidimus. Vėliau tą patį mėnesį Turkija numušė tai, kas iš pradžių atrodė kaip Rusijos karinis lėktuvas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai yra Rusijos dronas.
Tuo metu, kai Rusijos, Sirijos, JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, arabų šalių lėktuvai raižo Sirijos dangų, o Rusija per pastaruosius kelerius metus ne kartą pažeidė oro erdvę Europoje, tokia krizė atrodė tik laiko klausimas. JAV ir Rusija spalio pabaigoje pasirašė saugumo protokolus, tačiau tai nelietė Rusijos–Turkijos santykių.
Ne pirmas kartas
Be to, vertinant šiuos įvykius būtina prisiminti, kad tai būtų ne pirmas kartas, kai Rusijos lėktuvą numušė JAV pagaminti lėktuvai, arba atvirkščiai, rusai numušė amerikiečių lėktuvus, ir tai nesukėlė Trečiojo pasaulinio karo.
Visgi, tai pirmas atvejis po Šaltojo karo pabaigos, kada NATO narė numušė Rusijos karinį lėktuvą.
JAV gamybos Pakistanui priklausantis lėktuvas F-16 devintojo dešimtmečio pabaigoje numušė sovietų lėktuvą karo Afganistane metu. JAV karinis lėktuvas, skridęs iš Turkijos, buvo numuštas virš Armėnijos, tuomet priklausiusios Sovietų Sąjungai. Vienas žymiausių incidentų – CŽV piloto Francis Gary Powerso lėktuvo numušimas 1962 metais. Sovietų pilotai buvo aktyvūs Korėjos kare 1950–1953 metais, Rusijos ekspertai teigia, kad jie nukovė nuo 1 100 iki 1 300 JAV lėktuvų.
Visgi, tai pirmas atvejis po Šaltojo karo pabaigos, kada NATO narė numušė Rusijos karinį lėktuvą.
Konflikto eskaluoti nereikės
Nors Turkija tvirtins, kad po pastaruoju metu pasikartojusių incidentų ji turi teisę numušti į jos oro erdvę įskridusį lėktuvą, jos partnerės NATO nenorės eskaluoti šio konflikto. Santykiai tarp Vakarų ir Rusijos šiek tiek atšilo, nors ir negalima būtų to pavadinti draugiškų santykių atkūrimu.
Po Paryžiaus atakų Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, kad jis pasiruošęs susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, siekiant sukurti „bendrą plačią koaliciją“. JAV prezidento Baracko Obamos susitikime su Vladimiru Putinu galima buvo pastebėti žymiai šiltesnę kūno kalbą, o Jungtinių Tautų Saugumo taryba paskelbė rezoliuciją, kurioje pažymima, kad reikia naudoti „visas būtinas priemones“ sunaikinti „Islamo valstybę“.
Nors NATO garantuotai paskelbs naują protesto notą, kur bus pasmerktas įsiveržimas į Turkijos oro erdvę, Turkijos partneriai Vakaruose nestatys į pavojų to, ką laiko diplomatiniais laimėjimais, spausdami Rusiją pernelyg smarkiai.
Ką darys Rusija? Panašu, kad Rusija nukreips savo pyktį visų pirma į Sirijos sukilėlių, o ne Turkijos pusę. Kremliaus propagandos šaltinis „Russia Today“ jau skelbia, kad lėktuvas buvo numuštas nuo žemės, tai gali pasitarnauti kaip nuraminimo šaltinis. Žinoma, daug kas priklausys nuo abiejų pilotų likimo. Tiesa, čia nuraminančių žinių nėra – naujausiais pranešimais, jie abu žuvo.
Turkijos vyriausybė palaiko glaudžius ryšius su turkmėnų bendruomene ir sukilėliais šiaurės Sirijoje ir galbūt gali pasinaudoti šia įtaka ieškant lakūnų ar jų kūnų.
Turkijos vyriausybė palaiko glaudžius ryšius su turkmėnų bendruomene ir sukilėliais šiaurės Sirijoje ir galbūt gali pasinaudoti šia įtaka ieškant lakūnų ar jų kūnų.
Kita vertus, Turkijos prezidentas gali paklausti, kodėl jis turėtų suteikti tokią pagalbą šaliai, kuri nuolat pažeidžia šalies oro erdvę.
Maskva ir Ankara kažin ar išvengs konflikto po šio incidento. Bet esminė priežastis liks nepakitusi, nebent Rusija supras, kad NATO sienų pažeidimas yra pavojingas žaidimas. Artimieji Rytai suartino pasaulio galingąsias jėgas taip, kaip to nebuvo nuo pat Kosovo karo 1999 metais. Dėl Sirijos karo ne tik pasaulį užplūdo didžiuliai pabėgėlių srautai ir gimė pavojingiausia teroristinė organizacija, tai taip pat tapo dar viena didžiųjų valstybių kovos arena.
