Masiniai protestai, tokie kaip Irane, kurių dalyviai kalba apie ekonominius sunkumus, politines represijas ir korupciją, kažkada buvo laikomi tokia galinga jėga, kad net stipriausias autokratas jų baimindavosi.
Tačiau protestų sėkmės tikimybė visame pasaulyje sumažėjo, rodo tyrimai.
Remiantis Harvardo universiteto mokslininkų tvarkomais duomenimis, tikimybė, kad tokie judėjimai žlugs, šiandien yra didesnė nei bet kuriuo kitu metu, skaičiuojant nuo XX amžiaus trečiojo dešimtmečio.
Irano demonstracijų trajektorija tebėra neaiški. Piliečių sukilimai vis dar kartais atneša reikšmingų pokyčių, pavyzdžiui, Šri Lankoje, kur šiais metais protestai turėjo įtakos nušalinant prezidentą.
Tačiau Irano neramumai kyla po kitų pastaraisiais mėnesiais matytų visuomenės protestų – Haityje ir Indonezijoje, Rusijoje ir Kinijoje, net Kanadoje ir JAV – kurie, nors ir buvo įtakingi, iš esmės nesugebėjo pasiekti tokių pokyčių, kurių siekė arba kokių daugelis protestuotojų kadaise dažniau pasiekdavo.
