„Politico“ rašo, kad Vokietijoje klausinėjama, ar kanclerei – viskas gerai.
Nors dėl drebulio A.Merkel konsultavosi su gydytojais ir jai buvo atlikta patikra, kanclerė dar neatskleidė rezultatų bei visuomenei nepateikė jokių detalių.
Ketvirtadienį per oficialią ceremoniją naujosios Danijos ministrės pirmininkės vizito metu abi lyderės nukrypo nuo protokolo, ir, skambant nacionaliniams himnams, liko sėdėti.
A.Merkel pastangos sumažinti drebulio epizodų reikšmę tvirtinant, kad ji jaučiasi labai gerai, dar labiau sustiprino vokiečių nerimą. Taip privatumo apsėstoje šalyje kilo esminis klausimas: ar visuomenė turi teisę sužinoti daugiau apie kanclerės būklę?
Akivaizdu, kad pati A.Merkel taip nemano.
A.Merkel: „Manau, kad mano pareiškimas, jog jaučiuosi gerai, bus priimtas. Vieną dieną jis (drebulys) visai išnyks, kaip ir atsirado.“
„Manau, kad mano pareiškimas, jog jaučiuosi gerai, bus priimtas. Vieną dieną jis (drebulys) visai išnyks, kaip ir atsirado“, – žurnalistams trečiadienį sakė A.Merkel.
Pasak „Politico“, nors A.Merkel tikina, kad jai – viskas gerai, ji nepateikė detalių apie negalavimus. Iš pradžių tai veikė, tačiau naujausias drebulio priepuolis trečiadienį privertė šalį permąstyti dešimtmečius galiojusią ribą tarp viešų ir privačių politikų gyvenimų.
A.Merkel laikoma viena svarbiausių Europos lyderių, todėl jos sveikatos būklė yra svarbus klausimas ir už Vokietijos ribų.
Rimto susirgimo atveju pasekmės tarptautinei politikai būtų didelės.
Abejojant jos įpėdinės Annegret Kramp-Karrenbauer tinkamumu eiti kanclerės pareigas, staigus A.Merkel pasitraukimas sukeltų chaosą. Nėra garantijų, kad išsilaikytų Vokietijos valdančioji koalicija, todėl nebūtų galima atmesti išankstinių rinkimų tikimybės. Rinkimai galėtų aukštyn kojomis apversti politinį Vokietijos kraštovaizdį, o tai turėtų pasekmių visai Europai.
Įvairios teorijos
Vokietijoje netrūksta teorijų, kas galėjo sukelti A.Merkel drebulį. Spėjimai vyruoja nuo Kreislaufprobleme (vokiškas terminas apibūdinantis „kraujotakos problemas“, dėl kurių kaltinami patys įvairiausi sveikatos sutrikimai) iki paprasčiausio streso.
Aišku tik tiek, kad prieš drebulio epizodų pradžią jos tvarkaraštis buvo įtemptas.
Po pirmojo karto birželio 18 dieną, kai karščių kepiname Berlyne lankėsi naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ji negalavimą pateisino organizmo skysčių praradimu.
Drebulio epizodas pasikartojo orams atvėsus – birželio 27 dieną, kai A.Merkel Berlyne stovėjo šalia Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio. Tuomet iki skrydžio į Didžiojo dvidešimtuko susitikimą Japonijoje buvo likusios vos kelios valandos.
Po antrojo karto kanclerė tikino, kad negalavimo priežastis – psichosomatinė, esą drebulį išprovokavo stresas. Trečiadienį, po trečiojo epizodo, A.Merkel užsiminė dar ne visai atsigavusi nuo pirmojo drebulio priepuolio.
Jos negalavimai– prieštaringa tema.
Kai prieštaringai vertinamas buvęs Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos vadovas Hansas-Georgas Maassenas tviteryje parašė, kad „vyriausybės lyderės sveikatos būklė nėra privatus klausimas“, jis buvo smarkiai sukritikuotas.
„Pone Maassenai, jūs turėtumėte gėdytis“, – atšovė Žaliųjų partijos narė Renate Künast.
Vokietijos žiniasklaida A.Merkel sveikatos būklei neskiria ypatingo dėmesio. Trečiadienį populiariausio kanalo „Tagesschau“ 15-os minučių ilgio programoje istorija apie kanclerės drebulį buvo šešta naujiena.
Bulvarinis laikraštis „Bild“ tapo vienu iš nedaugelio žiniasklaidos priemonių, iškėlusių istoriją į svarbiausias pozicijas.
„Tai paprasčiausiai nesustos“, – rėkė antraštė pirmajame puslapyje, o šalia buvo drebulio apimtos A.Merkel nuotrauka.
„Tyla, bandymai viską nuslėpti nebeveikia“, – rašoma „Bild“.
Tokia – ne vienintelė
A.Merkel – ne vienintelė įtakinga politikė, nenorinti viešinti savo sveikatos problemų.
„The Washington Post“ primena, kad 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų kampanijos metu žiniasklaida paviešino vaizdo įrašą, kuriame sunkiai paeidama kandidatė Hillary Clinton iš Rugsėjo 11-osios išpuolio minėjimo išvyko anksčiau.
Iš pradžių kampanijos atstovai teigė, kad negalavimų priežastis – organizmo skysčių praradimas. Tačiau vėliau H.Clinton pripažino tuo metu sirgusi plaučių uždegimu. Politikė CNN tikino, kad nenorėjo atskleisti diagnozės, nes nemanė, jog iš to bus išpūstas toks didelis burbulas.
Tuomet „The Washington Post“ rašė, kad varžovui Donaldui Trumpui nuolat spekuliuojant apie prastą H.Clinton sveikatos būklę, ji diagnozės atskleidimu nenorėjo suteikti papildomos amunicijos konkurentams.
Praėjus keliems dešimtmečiams po JAV prezidento Johno F.Kennedy nužudymo, buvo atskleista, kad jis vartojo įvairius vaistus, apie kuriuos nebuvo žinoma anksčiau, įskaitant hormonus ir nuskausminamuosius.
Visuomenė žinojo, kad J.Kennedy kankina nugaros skausmai, tačiau medicininiai dokumentai atskleidė, jog jam buvo diagnozuota ir Adisono liga – kai antinksčiai negamina pakankamai hormonų.
Netrukus po to, kai 1996 metais buvęs Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand'as mirė nuo prostatos vėžio, jo asmeninis gydytojas Claude'as Gubler'as atskleidė, kad šalies vadovas ligą nuo visuomenės slėpė ne vienerius metus.
F.Mitterrand'as mirė nuo pasitraukimo iš posto praėjus aštuoniems mėnesiams.
Šis gydytojo žingsnis sukėlė prancūzų pyktį: buvo manoma, kad C.Gubler'as pažeidė griežtus privatumo įstatymus. Tačiau F.Mitterrand'as buvo pasižadėjęs paviešinti sveikatos būklės duomenis kas šešis mėnesius: siekta išvengti tokių netikėtumų, kaip pareigas einančio prezidento Georges'o Pompidou mirtis 1974 metais. Jis niekada neatskleidė kentėjęs nuo vėlyvos stadijos vėžio.
„The Washington Post“ rašo, kad nuo to laiko Prancūzijos vadovai neatskleidžia informacijos apie ligas. 2013 metais prezidentas Francois Hollande'as pripažino, kad 2011-aisiais, prieš paskelbiant sprendimą dalyvauti rinkimuose, jam buvo atlikta prostatos operacija.
