Nuo darbo ji neatsitraukia net pajutusi skausmą.
„Kartais jaučiuosi gerai, kartais ne itin“, – sako ji, pridurdama nežinanti, ko tikėtis, nes tai – jai nauja.
Jos namelis kaimelyje yra vienas iš daugybės darbuotojų, kurie įsikūrę aptvertoje teritorijoje arbatos plantacijoje, besitęsiančioje mylias, apsuptoje vešlių žalių laukų – ši vieta graži, tačiau labai atoki.
Neaukšta, smulkaus sudėjimo Rama dažnai jaučia silpnumą, nuovargį, kuris lydi nėštumą, dar blogiau ji jaučiasi dėl to, kad dirba ant kojų šešias dienas per savaitę devynias valandas per dieną. Ji nerimauja dėl kūdikio sveikatos.
Paskutiniai kraujo tyrimai rodo, kad Ramos hemoglobinas žemas, sako ji, moteriai – anemija ir kyla pavojus nukraujuoti, kai ji gimdys, o šis scenarijus nėra retas plantacijoje.
Daugelis moterų, kurios čia dirba, patyrė komplikacijų gimdydamos, sako ji, kartais pasekmės tiek motinoms, tiek vaikams būdavo tragiškos. Ekspertų pastebėjimu, tai lemia prastos darbo ir gyvenimo sąlygos, ilgos darbo valandos ir nepakankama prieiga prie medicinos paslaugų nėštumo metu.
Asamo valstijoje gimus 100 tūkst. vaikų, miršta 237 moterys – tai pavojingiausia vieta gimdyti šalyje, remiantis vyriausybės duomenimis 2014-16 metais. Tiesa, pastaraisiais metais padėtis kiek pagerėjo,, 2006-aisiais santykis toks – 480 mirčių/100 tūkst. gimimų, tai rodo Indijos vyriausybės duomenys, tačiau palyginti su likusia šalimi, ši valstija vis dar išlieka pavojinga gimdyvėms.
Visoje Indijoje šis rodiklis yra 130 mirčių 100 tūkst. gyvybių, o išsivysčiusiose šalyje kaip kad JAV, šis rodiklis yra 14, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos 2015-ųjų duomenys. Vis dėlto tokia statistika nesustabdys Ramos nuo darbo. Ji negali sau leisti nedirbti.
Pasaulyje garsėjanti arbata
Šiose arbatos plantacijose užauginta arbata – „Asamo arbata“ – garsi visame pasaulyje – ji giriama už stiprų skonį ir aromatą.
Indija yra antra didžiausia arbatos gamintoja pasaulyje po Kinijos. Asamas yra didžiausia arbatą tiekianti valstija, kurioje plantacijose dirba 800 darbuotojų.
Asamo arbatos eksportas vertinamas 250 mln. dolerių, šios valstijos arbata atsiduria vartotojų puodeliuose visame pasaulyje – tokiose šalyse kaip kad Rusija, Iranas, JAV, Jungtinė Karalystė, Kinija. Indija pati yra viena iš didžiausių arbatos vartotojų, sudaranti 19 proc. pasaulio rinkos.
Plantacija, kurioje arbatos lapelius skina Rama, nėra akredituota „Rainforest Alliance“ sertifikavimo programa, kurios atstovai tikrina darbo sąlygas ir užtikrina, kad jos atitiktų sveikatos ir saugumo standartus.
„Jeigu neatitinkate visų kriterijų, esate pašalinamas iš sistemos“, – sako Harkiratas Sidhu, „Rainforest Alliance“ Indijoje vartojimo programos koordinatorius.
Pasaulio didžiausios arbatos kompanijos „Hindustan Unilever Limited“ ir „Tata Global Beverages“ savo arbatą tiekia tarptautiniams prekių ženklams, pavyzdžiui, „Yellow Label“ ir „Tetley“ iš akredituotų plantacijų.
Tačiau yra ir kitų vietinių prekės ženklų, kurie nėra iš „Rainforest Alliance“akredituotų plantacijų, tokių kaip „Hindustan Unilever Taj Mahal“ arbata.
„Hindustan Unilever“ atstovas spaudai CNN teigė, kad 40 proc. arbatos Indijos vidaus rinkai yra iš nesertifikuotų plantacijų. Vis dėlto, tarptautinėje rinkoje, tarkime, „Tetley“ ženklui tiekiama arbata tik iš akredituotų plantacijų.
Tuo tarpu vietiniai sveikatos ir socialiniai darbuotojai toliau itin susirūpinę dėl Asamo arbatos plantacijų darbuotojų gerovės. Portalas CNN, norėdamas įsitikinti keliamų probleminių klausimų teisingumu, apsilankė dviejuose nesertifikuotose plantacijose Asame, kur tokie darbuotojai kaip Rama pasidalijo savo pastebėjimais apie prastą prieigą prie sveikatos paslaugų ir neadekvačias darbo sąlygas, ypač nėštumo metu. Mažesnės plantacijos kaip šios dvi aplankytos sudaro beveik 50 proc. Asamo rinkos.
„Hindustan Unilever“ atstovas spaudai sakė, kad bendrovė pernai iš šių dviejų plantacijų nupirko „nedidelį kiekį arbatos“ savo vidaus rinkai Indijoje, o „Tata Global Beverages“ tvirtino, kad arbatos iš šių konkrečių plantacijų išvis nepirko.
Nerimą kelia sveikatos klausimai
Vienas iš plantacijų, kuriose lankėsi CNN, savininkas, kalbėdamas telefonu atsisakė komentuoti situaciją dėl sveikatos paslaugų problemų, su kuriomis susiduria darbuotojai, tačiau tvirtino, kad prireikus moterys nuvežamos į ligonines greitosios pagalbos automobiliais, kitu transportu.
„Sveikatos klausimai (pvz., pernelyg didelis kraujavimas) yra problemos, kurios nėra mūsų rankose, bet ką mes galime padaryti, tikrai darome, – tvirtina jis.
Tuo tarpu Indijos arbatos asociacija CNN pranešė, kad „darbuotojai turi teisę gauti pirminę sveikatos priežiūrą pagal įstatymus, be to, darbuotojams bei jų šeimos nariams turi būti suteikiami nemokami vaistai, nėštumo metu turi būti užtikrinama reikalinga medicininė priežiūra, kompensuojamos išlaidos už mažakraujystės gydymą, imunizacija, siūloma pasirūpinti motinomis ir vaikais.
Žmogaus teisių gynėja Jayshree Satpute, dirbanti su vietos plantacijų darbuotojais, abejoja teiginiais, kad medicininė pagalba yra prieinama didžiajai daugumai plantacijose dirbančių moterų. „Nėra pakankamai gydytojų, ligoninėse nėra pakankamai paslaugų, nepakanka lovų, pirmosios pagalbos centrai nė neturi pakankamai infrastruktūros ir gydytojų, nėra pakankamai personalo“, – problemas vardija ji.
Rama sako, kad asmeniškai susidūrė su infrastruktūros trūkumais. Jos teigimu, nors jos plantacijoje yra vienas greitosios medicinos pagalbos automobilis, jam atvykti reikia daug laiko ir pagalba nėra lengvai teikiama. „Juo nuolat gabenami pacientai į ligoninę“, – sako ji.
J.Satpute sako mačiusi daugybę moterų, kurių nėštumas skaičiavo paskutinius mėnesius, o jos tebedirbo plantacijoje, kai kurios net pradėdavo gimdyti plantacijose. „Dažniausiai arbatos plantacijų darbuotojos serga mažakraujyste ir neturi galimybės gauti medicinos paslaugų arba negali užsiregistruoti pas gydytoją“, – kalba ji.
Rama bijo, kad negaus medicininės pagalbos nei sau, nei savo vaikui.
Pasikabinusios krepšius daugybė moterų kantriai skina arbatos lapelius, įprastai padarydamos pertrauką tik kartą per dieną, net besilaukdamos kaip Rama.
Pasikabinusios krepšius daugybė moterų kantriai skina arbatos lapelius, įprastai padarydamos pertrauką tik kartą per dieną, net besilaukdamos kaip Rama.
Rama uždirba apie 14 dolerių, 1000 rupijų, per savaitę, tikimasi, kad kasdien ji surinks apie 24 kilogramus arbatos lapelių. Jei ji ar kas nors kitas nepasiekia tikslo, jų dienos uždarbis nurėžiamas, sako Rama ir kiti darbuotojai CNN. Dienos pabaigoje jie pristato surinktus arbatos lapelius sverti, jų darbą įvertina plantacijų valdytojai.
Darbuotojai dalijami į dvi grupes: laikinieji ir nuolatiniai, mažuma tarp 1,5 mln. arbatos plantacijų darbuotojų regione yra laikinieji, sako J.Satpute. Daugiau kaip 70 proc. darbuotojų yra moterys.
Remiantis šalies įstatymais, apibrėžiančiais motinystės išmokas, moterys turi teisę gauti mokamas atostogas, jei pastaroji vienerius metus dirbo daugiau kaip 80 dienų, prieš išeidama motinystės atostogų.
Tačiau ne visos darbuotojos įsitikinusios šių įstatymu paremtų dalykų vykdymu.
Pavyzdžiui, Ramai susidarė įspūdis, jog tik nuolatiniai darbuotojai turi teisę gauti išmokas, tarkime, išėję motinystės atostogų. Vis dėlto tai paplitusi klaidinga nuomonė, sako J.Satpute.
Dažna darbuotoja nėštumo metu dirba visą laiką ir retai lankosi paskirtu laiko ligoninėje, nes negali sau leisti prarasti dienos užmokestį.
„Tai sudėtinga, tačiau darbas yra darbas, aš privalau jį padaryti“, – sako Rama, pridurdama, kad vadovas, pamatęs, kad daromos pertraukos, nelieka patenkintas: „Kai jie mato, kad ilsimės, klausia „Kas mokės jums algas?“
Ramos teigimu, ji nėra tikra dėl sveikatos priežiūros paslaugų, reikalingų, kad jos kūdikis būtų sveikas. Pareigūnai mano, kad vietos gyventojų įpročiai ir nežinojimas tik blogina situaciją.
„Kai kurie gyventojai dedasi į arbatą druskos, kai normalūs naudoja cukrų. Jie sunaudoja daug druskos“, – atkreipia dėmesį J.V.N Subramanyamas, Nacionalinės sveikatos misijos Asame vadovas.
„Yra didelis alkoholizmas ir mažai vartojama maistingų maisto produktų“, – teigia jis, pažymėdamas, kad dėl to daugiau žmonių serga mažakraujyste.
Moterims dažnai reikia papildų ir kraujo perpilimų, tačiau tokios paslaugos per toli nuo vietos arba moterys apie tai išvis nėra informuojamos.
„Man niekas nepasakė, ką daryti. Ką galime padaryti?“ – retoriškai klausia Rama.
Teoriškai, daug.
Indijos vyriausybės iniciatyvos yra skirtos užtikrinti, kad nėštumas Indijoje taptų saugesnis.
Nuo 2005 m. vyriausybė teikia nemokamą pagalbą nėštukėms, kraujo tyrimus ir skiria pinigines sumas už kiekvieną kūdikį, kuris pagimdomas valstybinėje ligoninėje, yra užregistruojamas valstybėje, užtikrina pirmuosius skiepus. Ji taip pat pradėjo įgyvendinti programas, kuriose nėščios motinos turi teisę į nemokamą maitinimą vietos bendruomenės centruose.
Tačiau dėl nepakankamo informuotumo, neraštingumo ir neprieinamumo moterys arbatos plantacijose nežino apie šias galimybes, sako socialiniai darbuotojai. Todėl nemažai atvejų baigiasi mirtimi.
Problemą lemia keletas veiksnių: pernelyg didelis kraujavimas darbo metu, per didelės kainos miesto ligoninėse arba nežinojimas, kad jų nėštumas gali būti ir labai komplikuotas. Moterys pasiekia ligonines per vėlai arba visai jų nepasiekia, sako vietiniai socialiniai darbuotojai.
Asamo arbatos plantacijos yra kolonijinės eros paveldas, kai buvo įdarbintos vietinės gentys, arba tam tikrais atvejais žmonės būdavo įtraukiami į vergovę, skinant arbatos lapus. Ištisos kartos gyveno plantacijose, per tam tikrą laiką perduodamos vergovės palikimą ir žmogaus teisių pažeidimus.
Vyrai ir moterys, dirbantys šiandien, mato tokią pačią ateitį ir savo vaikams.
Plantacijų darbuotojai remiasi 1951 m. įstatymu dėl žemės ūkio darbų, kuris praktiškai įtraukė visus šalies plantacijų darbuotojus ir užtikrino jų teises, nustatytą standartinį darbo užmokestį, tačiau ekspertai, kaip kad J.Satpute, sako, kad jis neatitiko platesnių darbo rinkos normų.
Vidutinis atlyginimas, kurį nekvalifikuotas darbuotojas žemės ūkio srityje, Indijoje, gauna, yra 320 rupijų arba 4,50 dolerių per dieną. Žmogus dirbantis Asamo arbatos plantacijose uždirba pusę tiek, 167 rupijas per dieną arba 2,27 dolerius per dieną, CNN sakė plantacijos darbuotojai.
Žmogus dirbantis Asamo arbatos plantacijose uždirba pusę tiek, 167 rupijas per dieną arba 2,27 dolerius per dieną, CNN sakė plantacijos darbuotojai.
J.Satpute sako, kad kai kurių plantacijų savininkai net riboja savo darbuotojų judėjimą – šį tvirtinimą atmeta vietos valdžios atstovai.
„Jiems galima važiuoti kur jie nori“, – sako Manoj Kumar Deka, Asamo Sinitpuro rajono komisaro pavaduotojas. „Jie eina į turgus, jie eina į vietos šventes. Mėgaujasi. Dėl to nė nekeliamas klausimas“, – tvirtino jis.
„Vyriausybė žino, kad tai yra pagrindinės žmogaus teisių problemos“, – sakė Subramanyamas iš Nacionalinės sveikatos misijos, nurodydama problemas, su kuriomis darbuotojai susiduria naudodamiesi sveikatos priežiūros paslaugomis.
„Sonitpur“ rajone yra 35 arbatos plantacijos, o Asame – daugiau kaip 800 arbatos plantacijų. Visiems reikia nuolatinių pastangų dėl sveikatos priežiūros įstaigų, sako jis.
Tam tikra pažanga yra. Per pastaruosius penkerius-šešerius metus šalies vyriausybė nuolat stengėsi pagerinti prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų, paaiškino Komisijos nario pavaduotoja Deka.
Ji nupirko naujų greitosios medicinos pagalbos automobilių, įrengė daugiau medicinos skyrių ir netgi mobiliuosius medicinos skyrius – mažus furgonus, aprūpintus neatidėliotinos medicinos pagalbos paslaugomis, teigė jis.
Tačiau ištekliai išlieka nepakankami, vienas gydytojas, nenorėjęs, kad jo taparybė būtų viešinama, sakė CNN.
Vietos socialiniai darbuotojai papasakojo, kaip kai kai kuriose medicinos įstaigose gydytojas atvyksta tik keletą kartų per savaitę ir dirba vos dvi valandas. Rezultatas: moteris, atvykusi pas gydytoją, bus apžiūrima slaugytojos ir ne gydytojo.
„Jei arbatos plantacijose atsirastų medicininės įrangos, tai būtų patogiau ir sąlygos gali gerokai pagerėti“, – sakė vienas socialinis darbuotojas CNN.
Plantacijos ligoninės turi turėti gydytoją, slauges, akušerę ir vaistininką, tačiau jie atvyksta tik vieną kartą per savaitę, pasak Satpute, kuris, be savo teisinio darbo, įkūrė Nazdeek, NVO, dirbančios Asame ir visoje Indijoje, kad skatintų arbatos plantacijų darbuotojų gerovę.
Moterys gimdo ant surūdijusių lovų. Keliose lentynose, kuriose sudėti vaistai, pasigendama įrangos, pvz., deguonies rezervuarų ar ultragarso aparato, todėl moterys priklauso nuo gydytojų įgūdžių, kurių dažnai nepakanka, sako vienas socialinis darbuotojas.
Įprasta, kad moterims reikia kraujo perpylimų, o nėščios moterys turi teisę į nemokamą kraujo gimdymo metu netekus daug kraujo. Tačiau šią praktiką sunku įgyvendinti dėl to, kad Asamo plantacijose trūksta kraujo bankų, teigia Subramanyamas, kuris yra atsakingas už visas valstybės finansuojamas medicinines sistemas valstybėje.
Dažniausiai dėl gimdymo Asame moterys miršta dėl anemijos ir hipertenzijos, sako asocijuotoji gydytoja Reena Dutta Ahmed, Asamo medicinos koledžo profesorė.
Rama baiminasi panašaus likimo, nes girdėjo kelių moterų, kurios mirė per gimdymą, istorijas.
Ji ieškojo pagalbos. Kad būtų stipresnė, ji prašė vietos medicinos darbuotojų daugiau maisto – tai, ko ji pati sau negali leisti. Atsakymas? Eik ir nusipirk maisto pati.
Ji taip pat nerimauja dėl medicinos paslaugų, kurių jai reikės. „Kai mums reikia kraujo ir pan., jis turi būti duodamas“, – sako moteris, pridurdama, kad kažkodėl pagalbos negauna.
