Likus mažiau nei dviem savaitėms iki dienos, kai JK gali be sutarties „iškristi“ iš ES, parlamentarai, ieškodami išeities iš politinės aklavietės, surengs antrą virtinę balsavimų dėl įvairių galimybių.
Tačiau bet koks bandymas judėti glaudesnių ryšių su ES link gali suskaldyti vyriausybę, o ministrė pirmininkė gali artimiausiomis dienomis paskutinį kartą bandyti prastumti savo susitarimą.
ES lyderiai balandžio 10 dieną sušaukė neeilinį viršūnių susitikimą ir perspėjo, kad jei Didžioji Britanija nesudarys plano, ji rizikuos jau balandžio 12-ąją nutraukti ryšius su didžiausia savo prekybos partnere be jokios sutarties.
„Turėjome daug kantrybės su mūsų draugais britais, bet kantrybė jau senka“, – sekmadienį italų televizijai „Rai 1“ pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
„Prasta drausmė“
52 proc. britų per 2016 metų referendumą nubalsavo už išstojimą iš ES, bet procesas įstrigo nesutariant dėl „skyrybų“ sąlygų ir to, kokių santykių ateityje siekti.
Politinis chaosas privertė Th.May atidėti „Brexit“, kuris iš pradžių buvo suplanuotas kovo 29 dieną, bet ministrė pirmininkė sakė, jog būtų nepriimtina išstojimą dar labiau atidėti – po Europos Parlamento rinkimų, įvyksiančių gegužės 23–26 dienomis.
Nusivylę jos kursu, Bendruomenių Rūmų nariai praėjusią savaitę nubalsavo už tai, kad jie patys ieškotų alternatyvios strategijos virtine „indikacinių balsavimų“.
Per pirmą tokių balsavimų seriją nė vienas pasirinkimas negavo daugumos, bet parlamentarai pirmadienį bandys iš naujo. Balsavimai prasidės 20 val. (22 val. Lietuvos laiku), o kita debatų diena tam numatyta šį trečiadienį.
Dvi praėjusią savaitę populiariausios galimybės buvo nauja ES ir JK muitų sąjunga ir visuomenės balsavimas dėl bet kokio suderinto susitarimo. Abi šias galimybes parėmė opozicinė Leiboristų partija.
Kai kurie proeuropietiški ministrai galėtų paremti muitų sąjungą, bet tai gali išprovokuoti masinį likusių Th.May vyriausybės narių maištą. Muitų sąjungai nepritariantys nariai mano, kad tai apribotų Britanijos laisvę po „Brexit“.
Kitas plačiai aptarinėjamas planas, pagrįstas Norvegijos narystės ES bendrojoje rinkoje modeliu, praėjusią savaitę sulaukė mažesnės paramos, bet daug parlamentarų per tą balsavimą susilaikė.
Konservatorių frakcijos vyriausiasis drausmintojas Julianas Smithas pateikė retą viešą komentarą ir sakė, kad dėl parlamento sudėties artimesni Londono santykiai su ES yra „neišvengiamas“ dalykas.
Tačiau pirmadienį parodytame interviu transliuotojui BBC jis taip pat akcentavo ministrų nesutarimus ir sakė, kad „tai yra blogiausias vyriausybės prastos drausmės pavyzdys Britanijos politinėje istorijoje“.
Vokietijos Europos reikalų ministras Michaelis Rothas savaitgalį per savo Socialdemokratų partijos susitikime Berlyne kalbėjo dar griežčiau.
„Pasakysiu gana nediplomatiškai: „Brexit“ yra š... situacija", – sakė jis.
Jis kaltino žmones, „lankiusius privačias mokyklas ir elitinius universitetus“, ir sakė: „Jie viską sujaukė, o kiti turi prisiimti už tai atsakomybę.“
Visuotinių rinkimų grėsmė
Išstojimo susitarimą Th.May su ES lyderiais suderino pernai lapkritį, bet parlamentarai jį atmetė sausio mėnesį, kovo 12 dieną ir praėjusį penktadienį.
Planui prieštaraujančių konservatorių parlamentarų skaičius sumažėjo ministrei pirmininkei pažadėjus atsistatydinti, jei jis bus priimtas. Vis dėlto premjerė "Brexit" sutarčiai vis dar nepritaria Th. May sąjungininkai – Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija (DUP).
Europos Parlamento „Brexit“ reikalų komiteto pirmininkas Guy Verhofstadtas paragino parlamentarus „rasti kompromisą ir sustabdyti šį chaosą“.
Vyriausybės ministrai antradienį ryte susirinks aptarti balsavimų rezultatų ir dar gali nuspręsti trečiadienį arba ketvirtadienį surengti ketvirtą balsavimą dėl Th. May susitarimo.
Parlamentarų balsavimai nėra teisiškai įpareigojami, bet vyriausybė baiminasi, kad jie gali nuvesti prie įstatymo, kuriuo Th.May būtų priversta veikti kitaip nei norėtų.
Praėjusią savaitę po nesėkmingo balsavimo dėl „Brexit“ susitarimo Th. May perspėjo: „Bijau, kad procesas šiuose (Bendruomenių) Rūmuose pasiekė ribą.“
Šis jos perspėjimas pakurstė spėliones, kad vienintelė išeitis gali būti visuotiniai rinkimai.
Tačiau daug konservatorių parlamentarų nepritaria tokiai idėjai. Partijos pirmininko pavaduotojas Jamesas Cleverly sekmadienį televizijai „Sky News“ sakė: „Nemanau, kad rinkimai kažką išspręstų.“
