Papildyta 15.13 val. Krymas įkūrė centrinį banką ir laukia Rusijos pinigų
Krymo vicepremjeras Rustamas Temirgalijevas pareiškė, kad regionas įkūrė naują centrinį banką ir tikisi 30 mln. JAV dolerių paramos iš Rusijos.
Pasak R.Temirgalijevo, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax“, „artimiausiomis dienomis“ Rusija į Krymą atsiųs 1 mlrd. rublių, kad padėtų stabilizuoti jo finansinę padėtį.
Naujasis centrinis bankas vėliau veiks kaip Rusijos centrinio banko regioninis padalinys, nurodė vicepremjeras.
Naujasis centrinis bankas vėliau veiks kaip Rusijos centrinio banko regioninis padalinys, nurodė vicepremjeras.
Papildyta 14.07 val. Rusija jau skyrė 15 mlrd. rublių Krymui
Krymo separatistų lyderis pirmadienį pareiškė, kad ši autonominė respublika gavo beveik 295 mln. eurų (1 mlrd. litų) „finansinę pagalbą“ iš Rusijos.
„Rusijos Federacija šiandienį suteikė respublikai 15 mlrd. rublių finansinę pagalbą“, – sakoma Krymo lyderio Sergejaus Aksionovo pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle „Twitter“.
Krymo parlamento pirmininkas: Ukrainos kariai galės tarnauti Krymui arba išvykti
Kryme esantys ukrainiečių kariai galės pasirinkti: ar palaikyti naująją separatistinę valstybę, ar išvykti iš pusiasalio, pirmadienį, po pranešimų, kad Ukrainos pajėgos bus išformuotos, pareiškė Krymo parlamento pirmininkas Volodymyras Konstantynovas.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariams bus suteiktas pasirinkimas: tarnauti Kryme ir prisiekti ištikimybę šiai respublikai arba tęsti tarnybą Ukrainos armijoje už Krymo ribų“, – sakė jis.
V.Konstantynovas, kaip pranešė Rusijos žiniasklaida, anksčiau pirmadienį nurodė, kad visi pusiasalyje esantys Ukrainos kariniai daliniai bus „paleisti“, atliekant visos Ukrainos valstybės nuosavybės nacionalizaciją.
Papildyta 13.25 val. Ukrainos kariai liks Kryme, sako Kijevas
Ukrainos kariai liks Kryme, šalies gynybos ministras pareiškė pirmadienį, nors žiniasklaida pranešė, kad pusiasalio separatistinė prorusiška vyriausybė planuoja paleisti ten esančius ukrainiečių dalinius.
„Pajėgos, kurios yra dislokuotos (Kryme), ten liks“, – gynybos ministras Ihoris Teniuchas sakė per spaudos konferenciją Kijeve, surengtą kitą dieną po to, kai Juodosios jūros pusiasalis referendume nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Rublis paskelbtas antra oficialia valiuta
Krymo separatistinis parlamentas pirmadienį paskelbė Rusijos rublį antrąja oficialia valiuta, kuri bus naudojama kartu su Ukrainos grivina, kai šis regionas pasiskelbė nepriklausoma respublika po referendumo, kurio dalyviai nubalsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.
Krymo parlamento pranešime nurodoma, kad grivina bus naudojama iki 2016 metų sausio 1 dienos.
Promaskvietiškas Krymo premjeras Sergejus Aksionovas pirmadienį pranešė išskrendantis į Maskvą.
Papildyta 12.16 val. V.Putinas antradienį kreipsis į Rusijos parlamentą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketina antradienį kreiptis į šalies parlamentą dėl Krymo, praneša „Reuters“.
Kremliaus atstovas Dūmoje Garis Minchas žurnalistams patvirtino, kad bendroje aukštesniųjų ir žemesniųjų Rusijos parlamento rūmų sesijoje V.Putinas ketina pasakyti kalbą.
Ukrainos kariniai daliniai Kryme bus paleisti
Nepriklausomybę vienašališkai paskelbusio Krymo regiono parlamento pirmininkas Volodymyras Konstantynovas pirmadienį pareiškė, kad visi šiame pusiasalyje esantys Ukrainos kariniai daliniai bus „paleisti“, atliekant visos Ukrainos valstybės nuosavybės nacionalizaciją, pranešė Rusijos žiniasklaida.
„Daliniai bus paleisti. Kaip su tais (kariškiais), kurie nori čia gyventi? – Jokių problemų. Tų, kurie nori prisiekti ištikimybę, (prašymus) nagrinėsime“, – V.Konstantynovas sakė po posėdžio, kuriame buvo paskelbta Krymo nepriklausomybė ir patvirtintas prašymas priimti šį regioną į Rusijos Federacijos sudėtį.
Papildyta 12.12 val. Krymas kovo 30 prisijungia prie Maskvos laiko zonos
Krymo parlamentas nusprendė, kad nuo kovo 30 dienos pusiasalis pereina prie Maskvos laiko, praneša zn.ua.
Tam kovo 30-osios naktį visi laikrodžiai turės būti pasukti dviem valandomis į priekį.
Papildyta 11.11 val. Krymo parlamentas nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos
Krymo įstatymų leidėjai taip pat paskelbė, kad visa Ukrainos valstybės nuosavybė Kryme bus nacionalizuota.
Krymo parlamentas pirmadienį surengė balsavimą, kuriame balsavo už pusiasalio prijungimą prie Rusijos Federacijos. Parlamentas paskelbė regiono nepriklausomybę nuo Ukrainos ir paprašė, kad pusiasalis būtų priimtas į Rusijos sudėtį.
Įstatymų leidėjai taip pat paskelbė, kad visa Ukrainos valstybės nuosavybė Kryme bus nacionalizuota.
„Krymo Respublika kreipiasi į Jungtines Tautas ir visas pasaulio šalis, prašydama pripažinti ją nepriklausoma valstybe“, – sakoma dokumente, kurį patvirtino Krymo parlamentas kitą dieną po to, kai šio regiono gyventojai referendume triuškinama dauguma nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Papildyta 11.06 val. Ukrainos prezidentas: Krymo referendumas – didelis farsas
Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pirmadienį pirmą kartą viešai komentuodamas Krymo referendumą už prisijungimą prie Rusijos, jį pavadino „dideliu farsu“.
Kalbėdamas parlamente O.Turčynovas pasmerkė „tebesitęsiančią agresiją Kryme, kurią Rusija bando užmaskuoti šiuo dideliu farsu, kurį jie vadina referendumu ir kurio niekada nepripažins nei Ukraina, nei civilizuotas pasaulis“.
Laikinasis prezidentas paragino deputatus pritarti daliniam Ukrainos karių mobilizavimui.
Suskaičiuoti visi balsai
Duomenys, gauti patikrinus visus sekmadienį Kryme vykusio referendumo biuletenius, rodo, kad už Krymo prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. balsavusiųjų.
Tai pirmadienį paskelbė Krymo referendumo komisijos pirmininkas Mychaila Malyševas, pristatydamas galutinius plebiscito rezultatus.
„Už prisijungimą prie Rusijos pasisakė 1 233 022 referendumo dalyvių (96,77 proc. balsavusiųjų)“, – nurodė jis per spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija.
Iš viso referendume dalyvavo 1 274 096 žmonių arba 83,1 proc. tokią teisę turėjusių rinkėjų.
Iš viso referendume dalyvavo 1 274 096 žmonių arba 83,1 proc. tokią teisę turėjusių rinkėjų.
„Už Krymą Ukrainos sudėtyje pasisakė 31 997 žmonės – 2,51 proc. balsavusiųjų. Negaliojančiais pripažinti 9 097 biuleteniai – 0,72 proc.“, – sakė M.Malyševas.
Sekmadienį referendume rinkėjams buvo pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ (taip arba ne) ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“ (taip arba ne).
M.Malyševas taip pat pažymėjo, jog referendumo komisija dėl balsavimo neužregistravo nė vieno skundo.
Vakarų valstybių lyderiai pasmerkė separatistinį referendumą Kryme ir pirmadienį ketina aptarti ekonomines sankcijas Rusijai.
Ukrainos naujoji vyriausybė šį plebiscitą pavadino Maskvos surežisuotu „cirku“.
Pirmadienį Krymo parlamentas renkasi į posėdį, kuriame ketina oficialiai paprašyti Maskvos aneksuoti Ukrainai priklausantį pusiasalį. Vėliau pirmadienį Krymo įstatymų leidėjų delegacija vyks derybų į Maskvą, „Twitter“ parašė premjeras.
Specialus mokestinis režimas
Rusijos finansų ministerija pirmadienį pareiškė, kad Maskva gali pasiūlyti specialų mokestinį režimą Ukrainos pietiniam Krymo regionui, kuris sekmadienį referendume triuškinama balsų dauguma pasisakė už prisijungimą prie Rusijos.
„Neabejotina, kad galimas Krymo prisijungimas prie Rusijos turės labai rimtą poveikį“, – sakė finansų viceministras Sergejus Šatalovas, kalbėdamas vietos verslo konferencijoje.
„Neatmetu specialaus mokestinio režimo Krymui (pereinamuoju laikotarpiu) galimybės“, – pridūrė jis, tačiau išsamiau to nekomentavo.
Daugybė pažeidimų
Nors prorusiška valdžia skelbia, kad referendumas parodė, jog Krymo gyventojai veržiasi į Rusijos glėbį, rezultatų nepripažįsta Vakarai, o referendumo metu būta daug pažeidimų, rašo zn.ua.
Žmonės balsuoti galėjo po kelis kartus skirtingose apylinkėse. Nemažai sąrašų buvo seni, netikslūs, balsavime buvo naudojami jau seniai mirusių žmonių duomenys, balsuoti galėjo ir Rusijos piliečiai.
Kaip sakė Ukrainos vyriausiosios rinkimų komisijos Krymo skyriaus vadovas Andrėjus Krysko, referendumo metu pagrindinis pažeidimo būdas buvo rinkėjų įtraukimas į sąrašus balsavimo dieną pačiose balsavimo apylinkėse.
Be to, specialisto teigimu, žmonės balsuoti galėjo po kelis kartus skirtingose apylinkėse. Jis sakė, kad nemažai sąrašų buvo seni, netikslūs, balsavime buvo naudojami jau seniai mirusių žmonių duomenys, balsuoti galėjo ir Rusijos piliečiai.
A.Krysko pabrėžė, kad referendumo nestebėjo nei vienos patikimos organizacijos atstovai.
Rusija ignoruos tarptautinę bendruomenę
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė gerbsiantis Krymo žmonių valią, ignoruodamas Vakarų valstybių lyderius, sakančius, kad tas referendumas buvo neteisėtas, nes Rusijos pajėgos yra užėmusios tą pietinį Ukrainos regioną.
„Referendumo Kryme rezultatai aiškiai rodo, kad Krymo gyventojai savo ateitį mato tik Rusijos sudėtyje“, – „Interfax“ citavo Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoją Sergejų Neverovą.
Dūmos pareigūnai sakė, kad tas Juodosios jūros pusiasalis gali tapti Rusijos dalimi pagal dabar galiojančius teisės aktus, ypač pagal 2001 metais priimtą įstatymą „Dėl naujo subjekto priėmimo į Rusijos Federaciją“, pridūrė „Interfax“.
Dūmos pareigūnai sakė, kad tas Juodosios jūros pusiasalis gali tapti Rusijos Federacijos dalimi pagal dabar galiojančius teisės aktus, ypač pagal 2001 metais priimtą įstatymą „Dėl naujo subjekto priėmimo į Rusijos Federaciją“.
Krymas pirmiausia turėtų pateikti prašymą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui leisti tapti nauju Rusijos Federacijos subjektu. Jeigu toks prašymas būtų patvirtintas, V.Putinas jį perduotų svarstyti parlamento aukštiesiems iš žemiesiems rūmams, kurie parengtų sutartį, o ją turėtų pasirašyti Rusija ir Krymo valdžia.
Pagal tą sutartį gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį naujasis subjektas turėtų būti integruotas į Rusijos ekonomines, finansines ir teisines sistemas.
Pasirašius sutartį, ją turėtų peržiūrėti Rusijos Konstitucinis Teismas. Galiausiai ją turėtų ratifikuoti abeji parlamento rūmai – Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba.
„Nemanau, kad šių klausimų svarstymas bus vilkinamas Valstybės Dūmoje arba Federacijos Taryboje. Esame pasiruošę priimti visus reikalingus teisinius sprendimus kiek įmanoma greičiau“, – aukštųjų rūmų pirmininko pavaduotojas Ilja Umachanovas sakė valstybinei naujienų televizijai „Rosija 24“.
