„Neturtingiausioje Europos šalyje neturime vakcinos, dėl kurios ginčytumėmės“, –„The Guardian“ rašo Moldovos rašytoja Paula Erizanu.
Iš tiesų: Moldovą pirmosios vakcinos nuo koronaviruso dozės pasieks ne anksčiau nei vasario viduryje. Ir ji nėra vienintelė Europos periferijos valstybė, nepradėjusi vakcinacijos.
Europos Sąjunga (ES) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį pažadėjo per tris metus skirti 40 mln. eurų, kad Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Sakartvele, Moldovoje ir Ukrainoje būtų pagerinta prieiga prie vakcinų.
Savo ruožtu PSO vadovas tikino, kad pasaulis yra atsidūręs prie „katastrofiško moralinio žlugimo ribos“, jei turtingosios šalys susigriebia vakcinas nuo COVID-19, o neturtingosios nukenčia.
Moldovai pagalbą žadėjo ir Rumunija
3,5 mln. gyventojų turinčią Moldovą 24 570 „Pfizer“ vakcinos dozių per COVAX schemą turėtų pasiekti vasario viduryje, praneša šalies vyriausybė.
Mėnsio pabaigoje Moldovą pasieks ir „AstraZeneca“ vakcinos. Tikimasi, kad per pirmąjį pusmetį šalis iš viso gaus 264 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių.
Numatoma, kad nemokamomis vakcinomis, gautomis per COVAX, Moldova paskiepys 20 proc. gyventojų. Vėliau šalis per COVAX įsigys vakcinų sumažinta kaina, nurodo „Reuters“.
Dar 200 tūkst. vakcinos nuo koronaviruso dozių Moldovai pažadėjo kaimyninė Rumunija.
Moldovoje pirkti rusiškos „Sputnik V“ vakcinos neplanuojama, nepaisant Maskvai draugiško buvusio prezidento Igorio Dodono raginimų. Tiesa, separatistinio Padniestrės regiono vadovybė tikina rusišką vakciną naudojanti.
Ukraina uždraudė rusišką vakciną
44 mln. gyventojų turinčioje Ukrainoje vakcinacija taip pat dar neprasidėjo. Šalis tikisi vasarį per COVAX schemą gauti 117 tūkst. „Pfizer“ vakcinos dozių, kurios bus skirtos medikams.
Per pirmąjį 2021-ųjų pusmetį Kijevas tikisi gauti ir apie 3,7 mln. „AstraZeneca“ vakcinos dozių. Be to, vyriausybė pasirašė susitarimą ir dėl 1,8 mln. dozių kiniškos „Sinovac“ vakcinos.
Ukraina uždraudė naudoti rusišką vakciną „Sputnik V“, tačiau ji naudojama apsišaukėliškose Luhansko ir Donecko respublikose, taip pat Rusijos okupuotame Krymo pusiasalyje.
TAIP PAT SKAITYKITE: Europa sako esanti atvira „Sputnik V“ vakcinai. Rytinėje žemyno dalyje tai – ir politinis klausimas
Ukrainos premjeras Denisas Šmygalas tvirtino, kad Rusija naudoja vakciną kaip įtakos įrankį. Panašios pozicijos laikomasi ir Lietuvoje: premjerė Ingrida Šimonytė šią vakciną pavadino hibridinio karo ginklu.
Armėnijoje numatomas lėtas tempas
Armėnija, irgi dalyvaujanti COVAX iniciatyvoje, vakcinų nuo koronaviruso dar neįsigijo, šią savaitę patvirtino šalies sveikatos apsaugos ministrė.
Sausį paskelbta, kad Armėnijos vyriausybė priėmė sprendimą pirkti „AstraZeneca“ vakcinų, kuriomis bus paskiepyta 3 proc. populiacijos, pirmiausia – slaugos namų gyventojai ir darbuotojai, medikai, vyresni nei 65 metų asmenys, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis.
Armėnijoje nuo kovo pradžios bus naudojama ir rusiška vakcina „Sputnik V“, skelbė Nacionalinis ligų kontrolės ir prevencijos centras. Ligi šiol šios vakcinos pavyzdžiais šalyje buvo paskiepyta 15 žmonių.
Sakartvelas laukia „Pfizer“
Sakartvelo premjeras Giorgis Gakharia sausio 30-ąją feisbuke paskelbė, kad vasario pabaigoje šalį pasieks pirmosios „Pfizer“ vakcinos dozės. Vyriausybės vadovas neatskleidė, kiek dozių šalis gaus, tačiau sakė, kad pirmiausia bus skiepijami medikai.
Tiesa, kartvelai vakcinas vertina skeptiškai – 41 proc. skiepytis nenorėtų, rodo „National Democratic Institute“ apklausa.
Balkanai nenusigręžia nuo Kinijos
Šiaurės Makedonijoje vasario 1-ąją nebuvo paskiepytas nė vienas žmogus. 8 tūkst. vakcinos dozių šiai šaliai pažadėjo Serbija, Šiaurės Makedonijos sveikatos apsaugos ministras „Euronews“ sakė, kad nuolat kontaktuojama su Kinijos ambasada dėl galimybės įsigyti kiniškų vakcinų.
Bosnijoje ir Hercegovinoje vasario 1-ąją taip pat dar nebuvo vakcinų, nors šalis dalyvauja COVAX schemoje. Šalis planuoja vakcinų įsigyti iš Rusijos, Kinijos ir „Pfizer“.
