„Newsweek“: Rusijoje pavasarį buvo aptarinėjama branduolinio smūgio Ukrainai galimybė

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Šių metų pavasarį Rusijos pareigūnai aptarinėjo galimą branduolinio ginklo panaudojimą prieš Ukrainą. Kaip rašo „Newsweek“, tokių diskusijų faktą patvirtina leidinio gauti elektroniniai laiškai. Juos į Rusijos žmogaus teisių gynėjo ir antikorupcinės svetainės Gulagu.net vadovo Vladimiro Osečkino elektroninį paštą atsiuntė FST informatorius slapyvardžiu „Permainų vėjas“. Jis siuntė informaciją apie pokalbius Kremliuje ir Rusijos saugumo tarnybose.

Pažymima, kad šie laiškai buvo išsiųsti likus keliems mėnesiams iki V.Putino pareiškimo, kad jis yra pasirengęs panaudoti branduolinį ginklą Rusijos „teritoriniam vientisumui“ apginti. Tačiau minėtas informatorius išreiškė abejonę, ar V.Putinas ryžtųsi branduoliniam smūgiui, nes Rusija „taip pat atsidurtų ant bangos“. Jis pridūrė, kad, nors karas prieš Ukrainą yra „kažkur anapus logikos ir sveiko proto“, visi diskusijose dalyvavę asmenys išreiškė viltį, kad nebus įvykdyta „visiška kvailystė“ – panaudotas branduolinis ginklas.

„AP“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

Be to, asmuo, pasivadinęs „Permainų vėju“, sakė, kad taktinių branduolinių ginklų panaudojimas prieš Ukrainą reikštų „Rusijos pralaimėjimą“ tiek priešininkų, tiek neutralių šalių akyse.

„Toks svarus argumentas lokaliame konflikte parodytų karinį silpnumą, kurio negalėtų atsverti net karinė sėkmė“, – sakė FST informatorius.

Jis taip pat užsiminė, kad vadovavimo grandinė Kremliuje užblokuotų V.Putino sprendimą, jei jis bandytų įsakyti surengti branduolinį smūgį. Tačiau, pasak leidinio, pats V.Putinas tokiose diskusijose nedalyvavo.

„Jis vienintelis gali nuspręsti dėl tokių ginklų panaudojimo, nepriklausomai nuo generolų nuomonės. Tačiau pats tokių diskusijų faktas Baltiesiems rūmams kelia susirūpinimą“, – pažymėjo žurnalistai.

Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos programos direktorius Maxas Bergmannas „Newsweek“ sakė, kad V.Putinas dabar „desperatiškai ieško būdų, kaip pakeisti šį konfliktą“.

„Jei esate tokios valstybės kaip Rusija lyderis, galite nusivilti milžiniškomis branduolinių ginklų atsargomis, kurios yra jūsų pretenzija į didžiosios valstybės statusą, bet kartu tos atsargos atrodo nesvarbios – juk iš tikrųjų jų negalite panaudoti. Viskas, ką galite padaryti, tai grasinti, kad jas pasinaudosite“, – aiškino M.Bergmanas.

Kartu jis mano, kad jei Ukraina ir toliau darys didelę pažangą ir priartės prie okupuoto Krymo, Rusijos Federacija gali rimtai griebtis branduolinių grasinimų.

Kartu JAV pareigūnai nemato jokių įrodymų, kad Rusijos kariuomenė pergabentų branduolinius ginklus ar kaip nors ruoštųsi tokiam smūgiui. Tuo metu šaltiniai Joe Bideno administracijoje teigia, kad JAV pareigūnai mano, jog branduolinio ginklo panaudojimo prieš Ukrainą rizika gali padidėti, kai Maskva išnaudos savo pajėgas ir įprastinę ginkluotę kare.

Rusų okupantai nebeįleidžia Zaporižios atominės elektrinės darbuotojų į jos teritoriją.

Remiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo 18 val. suvestine, nuo pirmadienio okupantai uždraudė patekti į Zaporižios AE tiems elektrinės darbuotojams, kurie atsisakė pasirašyti sutartis su „Rosatom“.

Anksčiau tapo žinoma, kad okupantai nepaliauja bandę priversti elektrinės darbuotojus pasirašyti sutartis su „Rosatom“ ir sugalvoja naujų priemonių, kaip priversti žmones bendradarbiauti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios AE

Agitacijoje dalyvavo aukščiausi Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ vadovai – generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas operatyviniam valdymui Andrejus Petrovas ir „Rosenergoatom“ vadovo pirmasis pavaduotojas Aleksandras Šutikovas. 

TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi pripažino, kad Ukrainos personalas, atliekantis gyvybiškai svarbias užduotis Rusijos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje, patiria nuolatinį spaudimą.

Didžiausią Europoje atominę elektrinę, esančią Enerhodare, Zaporižios srityje, nuo kovo mėnesio okupavo Rusijos kariai. Ukrainos pusė teigia, kad užpuolikai periodiškai apšaudo elektrinę, keldami branduolinės katastrofos grėsmę.

50-metis rašytojas, poetas ir daugelio literatūrinių apdovanojimų laureatas Volodymyras Vakulenka rastas tarp tų, kuriuos rusai nužudė per Charkivo srities okupaciją. V.Vakulenkos kūnas aptiktas palaidotas po 319 numeriu okupantų nužudytų ukrainiečių kapinėse prie Iziumo.

Masinėje kapavietėje buvo aptikta daugiau kaip 400 palaikų. Laidotuvėmis rūpinosi vietos laidojimo tarnyba, kuri vedė mirusiųjų žurnalą. Žurnalistai žurnale ties minėtu numeriu aptiko rašytojo duomenis.

Taip pat rasta kūno nuotrauka su numeriu 319, daryta prieš palaidojimą.

Asmeninio archyvo nuotr./Volodymyras Vakulenka

Joje – peršauti V.Vakulenkos dokumentai, o ant jo rankos matyti tatuiruotė, panaši į rašytojo turėtą. Spėliones apie V.Vakulenkos mirtį dabar patvirtino DNR tyrimai.

Rašytojas be žinios dingo 2022 m. kovo mėn. Kapytolivkos kaime, netoli Iziumo. Ilgiau nei šešis mėnesius tėvai ieškojo sūnaus, o vėliau paaiškėjo, kad jį pagrobė okupantai. Iki šiol jo likimas buvo nežinomas.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Ukraina pirmadienį rengiasi naujiems Rusijos smūgiams energetikos ir kitai svarbiai infrastruktūrai, kuriems Maskva, regis, yra pasirinkusi savaitinį modelį, o Kyjivo valdžia įspėja apie galimą žmonių evakuaciją iš sostinės.

Kyjive pirmadienį apsilankė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Norvegijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai – didžiausia delegacija, atvykusi į Ukrainą nuo tada, kai Rusija pradėjo savo invaziją, – pažadėję atsiųsti elektros generatorių, šiltų drabužių ir maisto, siekdami padėti ukrainiečiams atlaikyti šalčiausius mėnesius ir neprarasti ryžto kovoti.

„Rusija civilinį energetinį saugumą paverčia ginklu ir tai tikrai gėdinga“, – Kyjive sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakare įspėjo, kad Rusijos pajėgos „rengia naujus smūgius ir, kol jie turės raketų, jie nesustos“.

Pirmadienį jis susitiko su vyriausybės aukšto rango pareigūnais, su kuriais svarstė, kokių veiksmų imtis.

„Ateinanti savaitė gali būti tokia pat sunki, kaip ir ką tik pasibaigusioji“, – prognozavo jis vėlų sekmadienio vakarą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia panaudoti šaltį, sniegą ir ledą savo naudai ir ne tik mūšio lauke, bet ir prieš Ukrainos civilius.

„Prezidentas Putinas dabar bando panaudoti žiemą kaip ginklą kare prieš Ukrainą. Tai yra siaubinga ir mums reikia pasirengti naujiems smūgiams, – pareiškė jis Bukarešte rengiamo NATO užsienio reikalų ministrų dviejų dienų susitikimo išvakarėse. – Štai kodėl NATO sąjungininkai padidino savo paramą Ukrainai.“

Tuo tarpu 3 mln. gyventojų turinčio Kyjivo meras Vitalijus Kličko pareiškė, kad dalį sostinės gyventojų gali tekti evakuoti į vietas, kur grėstų mažesnė būtiniausių paslaugų teikimo nutrūkimo dėl raketų smūgių rizika.

Rusija jau ne vieną savaitę raketomis smogia energetikos infrastruktūros objektams aplink Kyjivą bei kitus Ukrainos miestus ir tai paprastai daro pirmadieniais, darbo savaitės pradžioje. Dėl tokių smūgių šalyje sutrinka elektros ir vandens tiekimas.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas nacionalinės televizijos eteryje sakė, kad, remiantis smūgių infrastruktūrai modeliu ir Rusijos kariuomenės pasirengimo smūgiams laiku, nauji smūgiai gali būti surengti vėliau pirmadienį arba kitą savaitę.

Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai per nacionalinę televiziją taip pat sakė, kad pirmadienį Ukrainos oro erdvėje buvo pastebėtas suintensyvėjęs Rusijos lėktuvų aktyvumas.

Meteorologams prognozuojant, kad po mažiau nei savaitės oro temperatūra nukris iki minus 11 laipsnių Celsijaus, pagalbą Ukrainai teikianti tarptautinė bendruomenė vis daugiau dėmesio skiria tokioms priemonėms, kaip generatoriai ir transformatoriai, kurie turėtų padėti užtikrinti elektros tiekimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „ir toliau mėgina paversti Ukrainą juodąja skyle – be šviesos, be elektros, be šildymo, kad ukrainiečiai būtų įstumti į tamsą ir šaltį“, pareiškė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, pirmininkaujantis ES ministrų susitikimui Bukarešte, kuriame svarstoma kaip padėti Ukrainai įveikti humanitarinę krizę.

„Taigi turime toliau teikti paramą ir parūpinti ukrainiečiams daugiau priemonių, kad jie galėtų atlaikyti žiemos be elektros riziką.“

Ukrainos rėmėjai turi nepamiršti tikslo, jog Ukraina turi laimėti kovoje prieš Rusiją, ir tai padės jai teikiama karinė parama, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Tai jis pirmadienį teigė „Twitter“ paskyroje, kartu su Baltijos, Šiaurės šalių kolegomis susitikęs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Susitikimas su prezidentu Volodymyru Zelenskiu dar kartą aiškiai parodė, kad mes neturime prarasti esminio tikslo: Ukraina turi laimėti kovos lauke. Tankai, oro gynybos sistemos, kita sunki ginkluotė pagreitins Ukrainos pergalę“, – įraše po susitikimo teigė V.Landsbergis.

Jis pirmadienį lankosi Kyjive kartu su Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Norvegijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrais.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, delegacijos nariai susitiko su V.Zelenskiu, taip pat – Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu, su ministre eurotalantinei integracijai Olha Stefanyšina.

Užsienio reikalų ministerijos nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Gabrielius Landsbergis

Anot G.Landsbergio, Ukrainos vadovai padėkojo Lietuvai ir jos žmonėms už lyderystę, telkiant paramą Ukrainai ir paragino Europos šalis „nelėtinti paramos tempo“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Europos Sąjunga suteikė sau teisinius įgaliojimus imtis veiksmų prieš visus, kas padeda Rusijai išvengti jai įvestų sankcijų, pirmadienį pranešė šiuo metu blokui pirmininkaujanti Čekija.

Pranešime teigiama, kad valstybės narės vienbalsiai sutarė, jog ribojamųjų priemonių Rusijai pažeidimas bus laikomas „ES nusikaltimu“ visame bloke.

Taip bus lengviau įtraukti asmenis ir subjektus iš ES nepriklausančių šalių į sankcijų sąrašus, sudarytus siekiant nubausti už tokius veiksmus kaip Rusijos invazija į Ukrainą.

Be to, tai padėtų suvienodinti ES sankcijų teisės aiškinimą ir vykdymą visame 27 valstybių bloke.

„Šiuo metu valstybės narės skirtingai apibrėžia, kas yra ribojamųjų priemonių pažeidimas ir kokios nuobaudos turėtų būti taikomos pažeidimo atveju“, – sakoma Čekijos pareiškime.

„Tai gali lemti skirtingą sankcijų vykdymo užtikrinimo laipsnį ir riziką, kad šios priemonės bus apeinamos, o tai gali sudaryti sąlygas asmenims, kuriems taikomos sankcijos, toliau naudotis savo turtu ir remti režimus, kuriems taikomos ES priemonės“, – priduriama jame.

Po to, kai buvo priimtas šis sprendimas, Europos Komisija – ES vykdomoji institucija – parengs siūlomą teisinę direktyvą ir pateiks ją valstybėms narėms bei Europos Parlamentui.

Rusijos invazija į Ukrainą padidino masinio naikinimo ginklų panaudojimo grėsmę, pirmadienį pareiškė pasaulinės cheminių ginklų priežiūros institucijos vadovas.

Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) atidžiai stebi padėtį Ukrainoje, pareiškė jos vadovas Fernando Ariasas per organizacijos metinį susitikimą.

„Padėtis Ukrainoje vėl padidino realią masinio naikinimo ginklų, įskaitant cheminius ginklus, keliamą grėsmę“, – Hagoje vykusiame susitikime sakė jis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Legendinė Čornobajivka po rusų pabėgimo

„Tai padidino esamą įtampą iki tokio lygio, kad nebelieka užtikrintumo dėl tarptautinės bendruomenės vienybės sprendžiant bendrus pasaulinius iššūkius, susijusius su tarptautiniu saugumu ir taika“, – pridūrė reguliavimo institucijos vadovas.

F.Ariasas apgailestavo, kad tarptautinės už nusiginklavimą atsakingos institucijos, tokios kaip Nobelio taikos premijos laureatė OPCW, „dabar tapo konfrontacijos ir nesutarimų vietomis“.

Nuo vasario, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, pasipylė grasinimai ir įtarimai dėl galimo branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų panaudojimo, tačiau nėra jokių įrodymų, kad jie jau buvo dislokuoti.

F.Ariasas priminė Rusijai ir Ukrainai, kad jos yra tarp 193 šalių, „iškilmingai ir savanoriškai įsipareigojusių niekada ir jokiomis aplinkybėmis... nepanaudoti cheminių ginklų“.

Jo teigimu, OPCW „toliau atidžiai stebi šią rimtą situaciją ir palaiko ryšius su Rusijos Federacijos ir Ukrainos nuolatinėmis atstovybėmis“.

Organizacijos vadovas pridūrė, kad OPCW Kyjivo prašymu ukrainiečių gelbėtojus apmokė reaguoti į chemines atakas ir aptikti cheminių medžiagų nuotėkius.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pirmadienį pareiškė, kad antradienį Bukarešte vyksiančio NATO susitikimo užkulisiuose susitiks su kolegomis iš Švedijos ir Suomijos aptarti šių šalių siekio įstoti į Aljansą.

„Rytoj Bukarešte trišaliu formatu susitiksime su Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrais“, – sakė  M.Cavusoglu. Jį citavo privatus transliuotojas NTV.

Ankara kaltina šias Šiaurės šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams, kuriuos ji laiko teroristais, ir delsia ratifikuoti jų narystę NATO, nepaisydama birželį pasiekto susitarimo.

„Procesas vystosi teigiama linkme, tačiau dar reikia žengti tam tikrus žingsnius“, – sakė turkų ministras.

„Tiesą sakant, Švedija yra ta šalis, kuri turi imtis daugiau veiksmų“, – pridūrė jis.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO.

Naujasis Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas šio mėnesio pradžioje lankėsi Ankaroje ir susitiko su turkų prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu tikėdamasis užsitikrinti Turkijos pritarimą.

Prieš šią kelionę NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, Stambule susitikęs su M.Cavusoglu ir R.T.Erdoganu, sakė, kad abi šalys yra pasiryžusios bendradarbiauti su Ankara sprendžiant jai susirūpinimą keliančius klausimus, ir pridūrė, kad atėjo laikas jas priimti į organizaciją.

Iš visų Aljanso narių tik Vengrija ir Turkija dar nėra davusios pritarimo.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas praėjusią savaitę pareiškė, kad šalies parlamentas pritars Suomijos ir Švedijos stojimui kitais metais.

Nuo šiandien ukrainiečiai turi būti pasiruošę dar vienai masinei Rusijos Federacijos raketų atakai. Paprastai rusams tokioms atakoms pasiruošti prireikia 7–14 dienų.

Apie tai sakė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denysenka. Anot jo, nereikėtų pamiršti saugos taisyklių.

„Jiems vidutiniškai reikia 7-14 dienų, kad paruoštų didžiulę raketų ataką. Todėl iš principo nuo šiandien turime būti pasirengę, deja, tam, kad bet kurią akimirką rusai gali pradėti masinę ataką“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie situaciją fronte, jis pažymėjo, kad sunkiausia pastaraisiais mėnesiais yra Donecko, Bachmuto ir Avdijivkos srityse.

„Ten vyksta sunkiausi mūšiai, rusai tiesiog savo kūnais uždengia šią žemę, tiesiog juda per savo lavonus, kad bandytų prasibrauti iki Avdijivkos ir Bachmuto. Iš esmės ten vyksta sunkiausios kovos dabar“, – sakė V.Denysenka.