„Šiuo metu turime 1 828 įtariamų atvejų ir 269 patvirtintas mirtis maždaug 15 valstijų“, – per vietos televiziją sakė Nacionalinio ligų kontrolės centro atstovė Olubunmi Ojo.
Mažiausiai penkiose šiaurinėse valstijose – Sokote, Zamfaroje, Kacinoje, Kebyje, Nigeryje – ir Federalinėje sostinės teritorijoje padėtis yra itin sudėtinga: ten peržengta epidemijos riba, pridūrė ji.
Federalinės sveikatos apsaugos ministerijos ligų kontrolės direktorius Nasiras Sani-Gwarzo sakė, kad tose šešiose valstijose užfiksuota 1 090 meningitu užsikrėtusių asmenų, 154 jų mirė.
„Vien Zamfaros valstijoje užfiksuota 590 atvejų, o 29 žmonės mirė“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Laboratorijose atlikti testai patvirtino, kad liga yra naujo C tipo atmainos, pridūrė jis.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 24 dieną pranešė, kad pažeidžiamiausia šios epidemijos grupė yra 5–14 metų vaikai. Beveik pusė visų užfiksuotų ligos atvejų nustatyti šios amžiaus grupės vaikams.
PSO nurodė, kad buvo pradėta didelio masto vakcinacijos programa.
Nigerija priklauso vadinamajam „meningito ruožui“, kuris driekiasi Užsachario Afrikoje nuo Senegalo vakaruose iki Etiopijos rytuose. Šiose vietovėse reguliariai užfiksuojama meningito protrūkių.
Nigerijai ir kaimyniniam Nigeriui smarkiai pakenkė 2015-aisiais užfiksuoti meningito protrūkiai, kai per pusę metų šia liga užsikrėtė per 13 700 žmonių, o daugiau kaip 1 100 asmenų mirė.
Meningitą sukelia įvairaus tipo bakterijos, o šešios iš jų gali sukelti epidemiją. Liga užsikrečiama žmonėms kosėjant ir čiaudint; ji ypač plinta esant skurdžioms gyvenimo sąlygoms bei artimam kontaktui su užsikrėtusiu žmogumi.
Šis susirgimas gali sukelti minkštųjų smegenų dangalų ir nugaros smegenų uždegimą. Dažniausi meningito simptomai – karščiavimas, galvos skausmas ir kaklo raumenų įtempimas.
