Šie šeštadienio įvykiai sulaukė itin mažai žiniasklaidos dėmesio, palyginti su teroro aktais Paryžiuje, kurie dominavo antraštėse nuo pat sausio 7-osios žudynių „Charlie Hebdo“ redakcijoje.
Kodėl 17 žmonių Prancūzijoje skerdynės sulaukia daugiau dėmesio nei panašus žuvusiųjų skaičius Nigerijoje? Toks nušvietimas gali kelti probleminių klausimų apie abejingumą, rasizmą ir žiniasklaidos šališkumą. Tačiau skirtumai tarp Paryžiaus teroro aktų ir mergaitės savižudės nušvietimo iš tiesų atskleidžia šį tą baisesnio – sudarkytą žlungančios valstybės veidą.
Pagrindinis skirtumas tarp Prancūzijos ir Nigerijos yra tas, kad pirmoji turi veikiančią vyriausybę, o antroji – ne.
„Boko Haram“ kariauja nuožmų karą Šiaurės Rytų Nigerijoje – daugiausia gyventojų turinčioje Afrikos valstybėje (175 tūkst. 2013 metais). Trečiadienį teroristai užpuolė Bagą – miestą, kuris anksčiau jiems sugebėdavo pasipriešinti. „Boko Haram“ padegė namus, žudė gyventojus. Daug gyventojų bėgo į Čado ežerą ir bandė pasiekti artimiausią salą, tačiau daug jų pakeliui nuskendo. Tie, kuriems pavyko išlipti į krantą, neturi maisto ir pastogės, juos puola uodai. Žuvo mažiausiai 2 tūkst. žmonių, dar apie 20 tūkst. žmonių dabar nebeturi namų.
Skaičiuojama, kad pernai „Boko Haram“ nužudė 11 tūkst. žmonių.
„The New York Times“ istorija apie tai pasirodė šeštajame puslapyje, mergaitės savižudės istorija – aštuntajame.
Kaip Paryžiaus istorija taip giliai palaidojo Nigerijos nelaimę?
Vienas iš paaiškinimų yra sunkumai rašant apie pavojingas, nutolusias pasaulio zonas, tokias kaip Nigerijos Borno valstija, kur „Boko Haram“ kontroliuoja beveik visą teritoriją. Panašiai yra Sirijoje, kur pilietinis karas, prasidėjęs 2011 metais, jau pareikalavo 200 tūkst. aukų, o įvykius nušvietė pakankamai mažas skaičius žurnalistų.
Gali būti, kad rutininė agresija Nigerijoje tiesiog nebeatitinka naujienų atrankos kriterijų.
Nėra taip, kad žiniasklaida nerašo apie Nigeriją ar Vakarams nerūpi Afrika. Juk po to, kai pernai balandį „Boko Haram“ pagrobė daugiau nei 200 mergaičių, jų sugrąžinimo kampanija įtraukė net pirmąją JAV ledi Michelle Obamą.
Prancūzai gali pernelyg nemėgti savo prezidento Francois Hollande'o – praėjusį lapkritį jo reitingas nukrito iki 12 proc. Tačiau jis ryžtingai sureagavo į Paryžiaus teroro atakas.
Tuo metu Nigerijos prezidentas Goodluckas Jonathanas atrodė visai kitaip. Nuo prezidentavimo pradžios 2010 metais jis nedaug ką tepadarė, kad sulaikytų „Boko Haram“. Ši teroristų grupuotė atsirado 2002 metais ir dabar valdo didesnę teritoriją už Vakarų Virdžiniją. Ir plečiasi toliau. Todėl gali būti, kad rutininė agresija Nigerijoje tiesiog nebeatitinka naujienų atrankos kriterijų.
G.Jonathano nesugebėjimas susidoroti su „Boko Haram“, žinoma, nėra nieko nauja. Nigeriją jau seniai persekioja korumpuotos, neveiksnios valdžios, kuri nesugeba didelių šalies rezervų paversti jos klestėjimu, prakeiksmas.
Agituodamas balsuoti už jį vasario 14-ąją vyksiančiuose rinkimuose, G.Jonathanas sakė: „Privalote balsuoti už savo išsilaisvinimą, už vystymąsi, už Nigerijos iškėlimą iki mėnulio.“
Apie „Boko Haram“ užsiminta nebuvo nė karto.
